Tamsi Paslaptis

8 SKYRIUS

Išgirdau paukštelių čiulbėjimą. Jis buvo švelnus ir tylus. Pramerkiau akis. Pirmąką pamačiau buvo saulės spinduliai, kurie nutvieskė visą sieną. Ji buvo ištapetuota, šviesiai rudais, senamadiškais tapetais, su smulkiomis rudo atspalvio gėlytėmis. Pasijutau, lyg būčiau ne savo namuose, nes taip ir buvo. Atsisėdau ir apsižvalgiau primerktomis akimis. Kambarys buvo kažkur matytas, tik baldai visiškai kitokie. Pamačiau, kad guliu ne savo lovoje. Ji buvo didžiulė, su rudomis užuolaidomis. Už mano nugaros buvo gal kokių penkiolika pagalvių ir pagalvėlių. Buvau apsiklojusi šiurkščiu, dvisluoksniu apklotu, kuris, kai prisiliečiu, teikia nemalonų jausmą. Kambarys visas buvo senamadiškas. Langas buvo medinis, ant jo kabėjo nertos užuolaidos, grindys buvo senos medienos, prieš lovą kabėjo paveikslas su nutapytu malūnu, kitam kampe buvo milžiniška medinė spinta, o prie lango tualetinis staliukas su nedideliu veidrodėliu. 

Pasimečiau. Nežinojau kur esu, ar išvis esu šiame laike? Išlipau iš lovos. Buvau apsivilkus senamadiškais naktiniais, kurie taip pat buvo šiurkštūs. Kampe pamačiau stovintį didelį veidrodį. Jis buvo mano ūgio. Pažvelgus į jį, nustėrau. Pamačiau, kad mano figūra buvo lieknesnė, veidas tas pat, bet plaukai buvo tamsesni, garbanoti, ir kabojo iki pat užpakalio. Greit pribėgau prie lango. Pažvelgus pro jį, atpažinau vietą. Tai buvo mano namo kiemas, bet jis buvo labiau šviesesnis, gražesnis, jaukesnis ir nebetoks niūrus. Tada atpažinau ir kambarį. Tai buvo mano kambarys. Nesupratau kas vyksta. Gal mano tėvai iškrėtė kokįpokštą? Gal tai naujas gydymo būdas? Pravėriau savo kambario duris. Koridorius buvo dar senesnis. Pagalvojau ir patvirtinau tai, kad tėvai tikrai negalėjo padaryti remonto per kelias valandas. O gal aš buvau komoje? Bet, kaip tai galėjo atsitikti? Aš net neprisimenu, kaip aš išvis užmigau. Gal aš nualpau? O gal mane nužudė, ir aš štai dabar, esu rojuje? 

-Panele, Elena! Kaip jums negėda vaikščioti po dvarą su savo naktiniais? - sušnibždėjo užkimęs moters balsas. Atsisukau. Už manęs stovėjo senyva moteriškė, kurios veido niekada nebuvau gyvenime mačiusi.

-Atsiprašau, bet kas jūs?-paklausiau susirūpinusi. Gal aš nesavo namuose? Ir kas po galais ta Elena? 

-Panele, Jūs gal sergate? Jums viskas gerai? Niekuo nenusinuodijote? 

Moteris susirūpinusi prilietė mano kaktą ir pajutus, kad ji šalta, lengvai atsipūtė.

-Juk, žinote, ką padarytų, jūsų tėvas man, jei sužinotų, kad leidau jums susirgti tokią įpatingą dieną. 

-Mano tėvas? Kokia šiandien diena?-paklausiau, nesuprasdama nei vieno jos žodžio.

-Nejaugi jūs pamiršote? Liepos 13 - toji. Jūsų sesers gimtadienis.