Tamsi Paslaptis

10 SKYRIUS

-Kas per velnias?-nusikeikiau.-Nusikėliau į praeitį? Kaip tai išvis įmanoma?

Nejuokais išsigandau. Taip įvyksta tik knygose ir filmuose. Nesupratau nieko. Išvis nieko.

Staiga kažkas pasibeldė į mano duris. Krūptelėjau iš netikėtumo. Greitai laišką paslėpiau stalčiuje.

-Ar galiu užeiti?-paklausė balsas už durų.

-Taip.- atsakiau.

Į kambarį įėjo ta pati moteriškė. Ji buvo apsirengusi tarnaitės drabužiais. Susivokiau, kad ji galėtų būti mano asmeninė tarnaitė ir padėjėja. 

-Atsiprašau.-tariau.-Gal galėtumėte priminti man savo vardą?

Tarnaitė žvilgtelėjo į mane keistu žvilgsniu, lyg mintyse galvodama, kad su manim kažkas pasidarė negerai. Pasijutau tikrai nejaukiai, todėl šyptelėjau dirbtine šypsena.

-Akvilė. Šį kartą jums atleisiu už tai. Šiandien jūs kaip nesava. Gal jaudinates dėl kažko?-rūpestingai paklausė ji.

-Ak, ne.-nusijuokiau.-Viskas gerai. 

Akvilė priėjo prie mano lovos ir pradėjo kloti patalus. Aš stovėjau atsirėmus į palangę. Visokios mintys sukosi mano galvoje. 

-Keista, kad jūs šiandieną taip ilgai miegojote. Praleidote net pusryčius. Pokylis už valandos. Jums reiktų pradėti ruoštis.

-Ak, nejaugi jau taip vėlu? Gerai. Pradėsiu.

Buvau išvis pasimetus. Norėjosi tiesiog lėkti iš šių namų kuo toliau, kur tik akys neša. O ko labiausiai norėjau tai grįžti į savo laiką į savo senuosius namus, tebūnie, geriau jau būčiau dabar senojoje mokykloje negu čia. 

Akvilė man nusišypsojo šilta šypsena ir iš spintos ištraukė gražią, smėlio spalvos suknelę su gražiais neriniais ir kaspinais. Netekau žado pamačius suknelę. Ji buvo tikrai graži. Dalelė manęs troško ją apsivilkti ir pasirodyti visiems, kokia graži su ja esu. Palietus suknelę pajutau kažkokį dejavu ir nostalgiją kuri suvirpino mano širdį. Nejaugi aš ankščiau buvo ši Elena? Tai tikrai aš? Bet kodėl būtent nusikėliau į šią dieną? Aš gyvenau šiame name? Gal tai diena, kuri pakeitė mano gyvenimą?