You Are My Everything

1. Naujokas

Pabudau nuo triukšmo.
Kiekvieną rytą taip. Prieš suskambant žadintuvui išgirstu jį. Savo brolį, kuris pykstasi su mama.

Mano tėtis mirė, kai man buvo 5 metai taigi užaugau be jo. Tėtį atstojo brolis. Močiutė mirė, kai man buvo 9 metai. Ji buvo lyg mano antra mama. O vienas iš brolių mirė, kai man buvo 12. Aš užsisklendžiau savyje. Visa dieną sėdėdavau kambaryje. Beja, mano vardas - Goda.

Šiandien prasideda mokslo metai. Paskutiniai šioje mokyloje. Paskutiniai patyčių metai. Šiemet į mūsų klasę ateis naujokas. Įdomu kokį pamišėlį direktorius surado vėl? Su tokiomis mintimis gulėjau ir laukiau žadintuvo. Brolis su mama išvažiavo į darbus, todėl galėsiu ramiai ruoštis.

Apsirengiau mėlyną, pūstą suknelę, juodus aukštakulnius ir švarkelį. Makiažo ir šukuosenos nesidariau, nes niekada to daryti nemokėjau, tiesa man to ir nereikėjo. Man patiko būti tokiai kokia esu. Ne taip kaip visos merginos mano klasėje. Pasižiūrėjus į jas matydavai tik nulakuotus nagučius, raudonas lūpas ir begalią pudros.

Truputį pasitvarkiusi suknelę paskutinį kart pasižiūrėjau į veidrodį ir išėjau.

Mokykloje mes kaip visada susitikome su auklėyoja, šį kartą ji mūsų laukė neviena. Su ja buvo aukštas, rudaplaukis, gražus vaikinas. Niekada nebuvau jo mačiusi. Tikriausiai čia tas naujokas. Jis paklėlė galvą ir nusižiovavo. Matyt jam buvo nuobodu. Tada jis pastebėjo mane.

-Labas.- pasakė

-Labas.- atsakiau ir nušipsojau. Gal pagaliau mūsų klasėje bus bent vienas normalus mokinys?

Vaikinas žiojosi kažką man sakyti, bet į klasę pradėjo rinktis likę bendraklasiai. Jie visi nužvelgė mano aprangą ir ėmė šbabždėtis.

,,Negali būti, tai ne Goda"
,,O tai kas tada?"
,,Nežinau bet tikrai ne ji. Ji negalėtų būti tokia graži ir neįpirktų tokios suknelės"

Vadinasi jiems patiko mano suknelė o ne aš. Kaip visada, išvaizda čia pati svarbiausia, nesvarbu, koks žmogus viduje. Bemąstydama pajutau skvarbų kažkieno žvilgsnį. Kai atsisukau, pamačiau, kad tai buvo naujokas.

Pagaliau visi mokiniai susirinko ir auklėtoja pakilo iš savo, vietos ėmė kalbėti:

- Aš labai džiaugiuosi, kad visi grįžote sveiki po atostogų ir tikiuosi, kad nebebus tokių nesklandumų kaip buvo anksteniais metais. - Iškart supratau, kad mokytoja kalba apie mane. - Beto šiemet mes turime naują mokinį, kuris atvyko iš Korėjos. Jis kalba ir lietuviškai, taučiau jam gan sunkiai sekasi, taigi turėsite jam padėti.

,,Aaa tai štai kas. Jis nekalba lietuviškai. Bus smagu" pamaniau. Jis atsistojo ir nuėjo prieš klasę.

- Labas. Mano vardas Kim Seok Jin, bet galite mane vadinti Jin- tik tiek vaikinukas pasakė ir atsisėdo.

Aš vėl pajutau jo akis įsmeigtas į mane. Stengiausi nekreipti dėmesio, tačiau negalėjau. Vis jaučiau, kad noriu į jį atsisukti ir daug ko paklausti. Juk aš domiuosi Korėja.

Pagaliau po visų nuobožių ceremonijų  galėjau eiti namo. Pusę dienos būsiu viena. Susidėjau rytojaus pamokas į kuprinę ir žaidžiau telefonu.

Atėjo laikas važiuoti su riedučiais. Kaip ir visada buvau apsirengusi džinsus ir pilką bliuskutę. Kolkas niekas nepažino manęs. Visiems buvo įdomu kas ta mergina, kuri kiekvieną vakarą važinėja po miestelį.

Užsidėjau apsaugas. Į ausis įsikišau ausines ir ėmiau važinėtis. Riedučius turiu jau seniai, taigi esu gan patyrusi. Prieš mane buvo tiesus kelio ruožas. Užsimerkiau. Ištiesiau rankas ir ísivaizdavau, kad skrendu.

Atsimerkus pamačiau kaip staiga priešais mane išdygsta vaikinas. Aš ėmiau staigiai stabdyti ir vos nenukritau. Sustojau ir pradėjau ant jo rėkti:

- Atsargiau! Argi tu nematai, kad aš važiuoju! Jeigu nebūčiau įgudusi galėjau susižeisti arba sužeisti tave! Tu čia tyčia ar ką? Nori mane pažeminti! - aš tiesiog rėkiau, o vaikinas tik žiūrėjo žemyn. Kai jis pakėlė akis į mane, atpažinau naujoką, kuris šįryt buvo mano klasėje.

Aš išsigandau, kad jis gali mane atpažinti todėl tiesiog apsisukau ir nuvažiavau savais keliais.

Jin pov.

Aš ėjau ir galvojau apie merginą su mėlyna suknele. Ji atrodė nuostabiai  ir be makiažo. Ne kiekviena gali taip atrodyti. Kai ji atėjo į klasę, aš nebegalėjau galvoti apie nieką kitą. Negalėjau nustoti į ją žiūrėti. Net nesužinojau jos vardo. Jau norėjau jo klausti, bet į klasę ėmė rinktis kiti, todėl neišdrįsau, tačiau aš dar rasiu progą.

Staiga priešais mane išdygo mergina su riedučiais. Mačiau, kaip ji išsigando ir ėmė stabdyti, vos nenukrito. O tada ji ėmė ant manęs šaukti. Nuleidau galvą, nes man buvo gėda. Žiūrėjau į jos baltus riedučius. Kai pakėliau galvą, ji atrodė sutrikusi. Tačiau mergina tik apsisuko ir nieko netarusi nuvažiavo savais keiliais  palikusi mane vieną ant kelio.

Nežinau kodėl, bet manau, kad tą merginą jau mačiau ir girdėjau anksčiau, tik neatsiminiau kur.

Tikiuosi jums patiks ši istorija. Labai sunku pradėti kurti. Lauksiu jūsų nuomonių.