You Are My Everything

7. Lažybos

Nuaidėjo švilpukas. Žaidimas prasideda. Žaisime prieš 5 kokandą. Apstojome mokytoją ratu. Ji išmetė kamuolį ir jį pagavo Suga. Jis gan lengvai prasiveržė pro komandons gynybą ir įmetė pirmąjį tašką.

Toliau žaidėme. Staiga pamačiau, kad į mane lekia kamuolys. Išsigandau, bet jį pagavau. Apsidairiau. Suga buvo uždengtas. J-hope irgi. Nebuvo ką daryti. Jeigu kamuolys atsimušį lanką, gal Suga jį pagaus?

Aš pradėjau varytis kamuolį link krepšio ir prasiveržiau pro Mantą ir mečiau į krepšį. Nepataikiau. Kaip ir tikėjausi. Mačiau pyktį Sugos akyse.

- Ką tu čia darai. Jei nemoki mėtyt dink!- Suga ėmė šaukti.-Saule, ateik.

Ji tikrai žaidė geriau už mane. Aš tiesiog nekenčiu krepšinio. Kaip galiu gerai žaist?

- Tai tave jau išspyrė iš komandos ane? Nevykėlė buvai ir būsi. Tai nesikeičia.- pasakė Darius.

- Kas? Neišgirdau?- apsimečiau, kad nenugirdau, ka jis sakė.

- Apsimerinėk kiek nori. Pamatysi, kas nutiks kai laimėsim...- jis nusijuokė ir nuėjo.

Netrukus nuaidėjo švilpukas. Šias rungtynes laimėjo mano komanda. Jie ėjo link manęs ir tada prie jų priėjo Darius. Matyt jis norėjo pasikalbėti su vaikinais. Saulė atėjo prie manęs.

- Įdomu, apie ką jie kalbasi?- paklausiau Saulės.

- Kaip supratau apie tave.- atsakė ji.

Supratau, kad tai nieko gero nežada.

Sugos pov.

Aš nuo pat prdžių nenorėjau, kad Goda su mumis žaistų, bet Jin su J-hope mane įkalbėjo. Ta mergina nemokėjo žaisti. Supykau ir ją išvariau iš aikštelės.

Po žaidimo mes ėjome prie jos. Prie mūsų priėjo Darius.

- Mums reikia pasikalbėti apie jūsų komandą. Saule, dink iš čia.- jis pasakė. Saulė nuėjo.- Kokio velnio jūs priėmėt tą nevykėlę į savo komandą? Ji nemoka žaisti. Tikrai prieš mus pralaimėsit.

- Mes niekada nepralaimim. Niekur. O juo labiau krepšinyje. Pamatysi mums niekas nesukliudys net Godos nevykes žaidimas.- atkirtau.

- Tikrai?- paklausė Darius. Linktelėjau.- Tai lažinamės. Jeigu mes laimėsime jūs turėsite visą laiką tyčiotis iš jos. O jei laimėsite jūs mes nustosime iš jos juoktis. Ji visada turės būti aikštelėje. Sutarta?

Aš kažkiek pagalvojau ir linktelėjęs ištiesiau ranką. Jis irgi. Paspaudėm rankas.

- Bet tik mes keturi ane?- pasitikslinau.

- Jo.

Nuėjom link Godos. Man buvo neramu. Bet mūsų garbė man svarbesnė už ją.

- O kas bus jei pralaimėsim?- paklausė J-hope.

- Mes niekada nepralaimim. Ir šį kartą taip bus.