The February

33

  Užpyliau du puodelius juodos kavos ir patraukiau pavėsinės link. Harry sėdėjo įnykęs į telefoną, regis, kažką labai įnirtingai skaitė, kadangi buvo išryškėjusi jo "susikaupimo" raukšlė kaktoje. Šyptelėjau sau nuo to, kaip mielai jis vis dėlto atrodė. Papurčiau galvą, stengdamasi nuvyti mintis šalin ir prisėdau šalia, padėdama garuojančius puodelius ant stalo.

  - Pasiilgsiu tavęs ir to, kad man beveik nebereikėjo gaminti, - atsiduso jis šyptelėdamas ir paimdamas kavą į rankas. Buvo likusios tik kelios dienos iki mano išsikraustymo ir persikėlimo į naują butą. Surasti jį buvo nesunku, kadangi jis buvo vieno iš Harry draugų, kuris taip pat susirado naują būstą ir pastarojo jam nebereikėjo.

  - Dėl to ir išsikraustau, nes visiškai išpuikai, - nusijuokiau, o Harry žaismingai pavartė akis, kol žavingas šypsnis šmestelėjo jo veide. Kuo toliau, tuo didesnę simpatiją jaučiau šiam žaliaakiui vaikinui prieš save. Deja, užimti vaikinai nėra mano tipo, todėl visi "o kas jeigu" teliko mano vaizduotėje.

  - Bus keista, kai vėl liksiu vienas, su tavimi buvo daug smagiau, - šią akimirką Harry atrodė susimąstęs ir aš siaubingai norėjau sužinoti, kokios mintys sukosi jo galvoje.

  - Taip, tikrai, - tyliai pritariau jam. Šie žodžiai mus abu nuvedė į keistus apmąstymus. Žinoma, aš nenorėjau iš čia išvykti nei šiandien, nei rytoj, nei dar kada, tačiau dabar, kai visi žino apie tai, kas įvyko, kai mano gyvenimas vėl grįžta į vėžes, aš nebegalėjau likti čia. Mano egzistencija Harry namuose darė didžiulę įtaką Jade ir jo santykiams, dėl ko jaučiausi kalta. Pats Harry apie tai daug nekalbėjo, tačiau nuo pat tos akimirkos, kai Jade sužinojo, jie taip pat vienas kitam nepasakė per daugiausiai žodžių, nebent tai buvo pykčiai dėl pačių kvailiausių dalykų. Negaliu neigti, Jade vietoje taip pat jausčiausi šiek tiek išduota, juk jos vaikino namuose mėnesį gyveno kažkokia mergina.

  - Ar turi kokių nors planų šiandienai? - mano dėmesys vėl buvo sutelktas į Harry, vos žodžiams palikus jo burną. Kelias akimirkas tiesiog spoksojau į jo smaragdines akis, neturėdama atsakymo, o tiksliau, negalėdama prisiversti ištarti nė žodžio, kai jis taip žiūrėdavo į mane.

  - Am.. nežinau, lyg ir n-ne, - numykiau ir jaučiau, kaip pradeda kaisti žandai. Velnias. Sutelkiau visą dėmesį į kavos puodelį, kuris stovėjo prieš mane tam, kad Harry negalėtų matyti mano raudonio išmušto veido.

  - Galvojau, kad galbūt galėtumėm visi kartu kažką nuveikti? Būtų visai smagu, - gūžtelėjo pečiais.

  - Harry, šiandien trečiadienis, visi dirba, - nusijuokiau, o šis liūdnai nuleido galvą.

  - Visai pamiršau, - atsiduso.

  - Pala,  o kodėl tu ne darbe? - prisimerkiau, klausiamai žvelgdama į jį.

  - Šiandien nereikėjo, viršininkas kažkur išvykęs, tad darbas studijoje nevyksta, o tokiu atveju nereikia ir mano pagalbos, - Harry darbas man visada atrodė žavingas. Jis dirbo įrašų studijoje, nežinojau kokios buvo tikslios jo pareigos, tačiau dažniausiai jis būdavo tas, kuris junginėdavo tuos keistus mygtukus, kol kiti įrašinėjo dainas, taip pat dažnai padėdavo su dainų tekstais.

- Tai.. ką siūlai? - prisimerkiau, galvą paremdama ant savo delno.

- Šiaip, galėtumėm užsiimti su tavo butu. Juk ten praktiškai visiškai tuščia, tu net neturi lovos, - pradėjo juoktis.

- Galbūt ir gera idėja, - sutikau su juo. Jei ne Harry, visą šitą apsipirkinėjimo reikalą būčiau atidėjusi paskutinei minutei. Nors dabar jau beveik ir yra paskutinė sekundė.

- Gerai, pirma nuvažiuojam apsipirkti baldų ir tada suvežam dėžes iš mano garažo su tavo daiktais ar atvirkščiai? - pabaigęs kavą, padėjo tuščią puodelį ant stalo.