-Lėja!-suriko Helena man iš kito kambario.
-Taip?-atsakiau jai.
-Radau tobulą pastatą mūsų pramogoms!- ir vėl suriko ji.
-Nerėk, Helena, aš puikiai girdžiu,-atsakiau- kas tai per pastatas?
Pastatas nuotraukoje atrodė gana didelis ir pakankamai apleistas. Tamsus, niūrus pastatas primenantis kažkokius sandelius. "Mūsų pramogos" tai tik perkeltinė prasmė. Esam gan keistos merginos. Užsiėmame visokiais ritualais. Tikime į velnią. Esam tarsi satanistės, bet aš tai mėgstu ir niekas man neatstos šios veiklos. Tiesą pasakius ne visada pavyksta kažką įdomaus rasti ar pamatyti. Esame buvusios beveik visuose apleistuose pastatuose mūsų šalyje. Išnaršiusios miškus ir kapines. Taip pat ir aplankusios įvairius žmones kurie domisi tuo pačiu. Kartais prie mūsų prisijungia ir Semas. Jis dažniausiai stengiasi viską užfiksuoti su kamera. Iki šiol mums pavykdavo užfiksuoti nepavojingas dvasias. Jos visos manęs negąsdino. Bet visada mano svajonė liks ta pati. Ritualu metu ar tuomet kai naršome apleistus objektus išvįsti patį JĮ. Pati viso kas bloga pradžia. Šetoną. Svajonė jį pamatyti turiu nuo vaikystės. Kitas pagalvotų, kad man turbūt trūksta proto arba esu apsvaigusi. Tačiau pakeisti širdies geismo negaliu. Todėl ir viltis visada užsižiebia kai Helena randa pastatą. O jeigu jis ten bus..O brangus, tikiuosi tave sutikti.
-Lėja, išvyksime šiandien išvakarėse, beto Semas vyks kartu ir žada pasiimti savo draugą Louisą.
-Puiku einu ruoštis tuomet,-atsakiau jai.
Įėjusi į savo juodą kambarį pravėriau spintą. Išsitraukiau juodūs rūbus ir sportbačius. Patraukiau į dušą. Išsimaudžiusi apsirengiau, o tuomet išsidžiovinau plaukus. Į kuprinę susidėjau savo amuletus, žvakes, dvasių lentą, peilį ir degtukų. Užsidėjusi kuprinę ant pečių, užsidėjau sportbačius ir šiltą džemperį. Helena taip pat movėsi batus prie durų. Kai mes susiruošėme, palikome namą. Gyvename dviese, nes tėvai mūsų veiklos nepripažįsta. Mes esame pusseserės. Todėl ir nebuvo sunku išprašyti mums nupirkti namą. Įsėdome į Semo mašiną. Pajudėjome link sandelių.
-Sveikas, Louisai,-pasisveikino Helena.
Pasisveikinau ir aš. Vaikinai mums nusišypsojo ir paklausė:
-Merginos, ar esate pasiruošusios?
-Taip-atsakėme mes.
Privažiavome sandelius...
YOU ARE READING
Velnio žmona
Fantasy***Kraujas vis dar skalauja mano rankas ir kojas, o pilvą raižo nematomi peilio ašmenys. Kodėl atrodo lyg kažkas šalia manęs ir mane stebėtu? Pora juodų akių susmigo į mano skausmo ir agonijos paženklintą veidą. Nebesuprantu juk aš buvau viena. Daba...
