,,Jeigu viskas gerai baigiasi, vadinasi, tai dar ne pabaiga, nes nebūna laimingų pabaigų..'' Jis jai taip pasakė. Ir tai iš tiesų tapo realybe. Graysonas pagrobtas, o Kamilei nebelieka nieko kito, kaip mesti viską ir ieškoti jo.. Tačiau ar Antonis n...
-Sveiki aš Graysonas, malonu susipažinti - jis paspaudė rangą Magaretai. - Su tavim bus atskira kalba.. - pirštu parodė į mane.
-Aš turiu labai daug darbo, gal galėtume pasikalbėti kokį kitą kartą? - paklausė Margaret.
-Žinoma. Gal būt rytoj ? - atsakė Graysonas.
-Gerai rytoj pietų metu susitikime stovėjimo aikštelėje prie ligoninės, tada ir aptarsime, kad ir kas tai bebūtų. - viską išdėsčiusi ji maloniai šyptelėjo ir apsisukusi nuėjo.
Apsisukau ir sliūkinau išėjimo link. Žinojau, kad laukia ne pats maloniausias pokalbis.. Graysonas atrakino mašiną ir pradarė dureles. Įlipau prisisegiau ir laukiau nulenkusi galvą. Jis įsėdo ir atsisuko į mane.
-Tai sakai miegas stiprių minčių paslaptis? - pakartojo mano ankščiau sakytus žodžius. Nesuprantu ko jis iš manęs nori. Kad aš atsiprašyčiau? Juk aš nieko blogo nepadariau..
-Aš nesuprantu kas čia tokio?- pasakiau tyliai.
-Kas čia tokio? Žinoma tau nieko, o aš jaudinuosi. Nežinai kaip jaučiausi, kai atsibudau ir tavęs nėra.. Suprask, aš nenoriu prarasti tavęs ir vėl. - jis užvedė mašiną ir išsuko iš aikštelės.
-Kur mes važiuojam? - paklausiau, kai supratau, kad išsukome iš pagrindinio kelio.
-Pamatysi.. - ištarė. Apėmė menkas nerimas. Tačiau juk važiuoju su žmogumi, kuriuo pasitikiu labiausiai. Nieko blogo neturėtų nutikti.
-Tikiuosi neveži manęs pas tėvus, juk žinai, kad jie neturi žinoti.. - priminiau. Jis nesureagavo. Sustojome ties kelio pabaiga. - Kodėl čia sustojai?
-Nepameni? - nustebęs paklausė.
Aš dar kartą pažvelgiau pro langą ir supratau kur mes. Tai buvo gatvės kampas. Tas pats gatvės kampas prie kurio mes susitikdavome.
-Ką tu tuo nori pasakyti? - suėmiau jo ranką ir įsižiūrėjau į akis.
-Bandau tau paaiškinti, kad viskas prasidėjo nuo šito gatvės kampo. Mes nuėjome tiek daug kartu. Nepasiduokim, kai finišo linija ranka pasiekiama..- šyptelėjo.
-Gerai. Ir aš atsiprašau. - tyliai pasakiau. Taip tyliai jog maniau, kad jis neišgirdo..
-Manau, reikia aplankyti dar vieną vietą. Joje jau taip pat kuris laikas, kai nesilankome. - neprieštaravau.
Atvažiavome į parką. Sustojome aikštelėje. Išlipome. Nuėjome prie to kiosko, kuris pardavinėjo skaniausią kavą ir bandeles visame mieste. Nusipirkome du kavos ir keturias bandeles. Tada ėjome iki parko vidurio atsisėdome ant suoliuko. Jis buvo šaltas, net oda pašiurpo. Tačiau ežeras atrodė nepakartojamai. Keli lapai plaukiojo ežero paviršiumi. Mėnesiena atsispindėjo vandenyje.
-Visai buvau pamiršus, kad čia taip gražu. - pasakiau. - Žinai aš tau turiu kai ką papasakoti..
Kiek jaudinausi.
-Sakyk kas tai? - paragino.
-Kai buvau Havajuose ir nukritau nuo tilto mane išgelbėjo vietinės salos gyventojai. Tačiau jie gyvena ne pačiame mieste, o už jo ribų, reikia plaukti su valtimi ir tik tada atsiveria gražus salos vaizdas. Ten susipažinau su daugybe naujų žmonių. Mane išgelbėjo mergaitė Olivija ir jos tėtis. Aš pažadėjau, kad nepamiršiu jos. Tu juk žinai, kad aš laikausi duoto žodžio. Manau, kad jau atėjo laikas ją aplankyti. Žinai, kai atvyks Antonis.. - kiek nutilau. Pažvelgiau į Graysoną. Jo veidas nerodė jokios išraiškos. Jis labai įdėmiai klausėsi į kiekvieną mano ištartą žodį. - Žodžiu aš suprantu, kad dabar ne pats tinkamiausias laikas, reikia daug ką aptarti, pasiruošti, juk ne į iškylą einam, o į karą.. Tačiau aš norėčiau aplankyti ją. - Nuo kaklo nusiėmiau Olivijos dovanotą pakabutį ir įdėjau jam į delną.
Hoppla! Dieses Bild entspricht nicht unseren inhaltlichen Richtlinien. Um mit dem Veröffentlichen fortfahren zu können, entferne es bitte oder lade ein anderes Bild hoch.
-Jis labai gražus. Galėsim ją aplankyti. Tik ne rytoj, bet poryt galėsim. - aš nustebau, kad jis sutiko. Net apsikabinau jį iš to gero jausmo, kuris užplūdo mane.
Kai išgėrėme kavą dar pasėdėjome ant suoliuko ir aptarėme šį bei tą. Tada nuvažiavome į parduotuvę, kuri dar dirbo. Apėjome visus skyrius, nusipirkome maisto, nes šaldytuve pelė pasikorė. Kai jau buvome pakeliui prie kasos mano žvilgsnis užkliuvo už trijų asmenų grupuotę. Išpūčiau akis ir užlindau už Graysono nugaros.
-Ar man vaidenasi ? - tyliai pašnibždėjau.
- Ne. Ten tikrai Erika Kevinas ir Džeikobas. Visi trys Wilsonai čia ir jie artėja.. - perspėjo. Aš užsidėjau kapišoną ant galvos. Dar prigriebiau akinius nuo saulės, kurie buvo sudėlioti lentynose, bei žurnalą, kurį prikišau taip arti prie veido, kad net akys žvairuoti pradėjo.
-Sveikas Gray.. - Pasigirdo Erikos balsas. - Ką čia veiki. Taip netikėta. O ką Kamilė, ten ant žiemos akinių nuo saulės užsinorėjo?
Aš sustingau ir galvojau, kad tuoj iškrisiu iš klumpiu..
-Jūs nežinot. Juk ji mirus.. - Gray bandė vaidinti nuliūdusi.
-O mes girdėjom, bet netikėjom. O dabar įsitikinom, kad ji gyva.. Net per daug gyva. - prakalbo Kevinas nuimdamas man kapišoną nuo galvos.
Aš atsisukau ir atrodžiau kaip musė, nes akiniai visiškai netiko man. Jie buvo skirti šešerių metų mergaitėms..
-Labas.. - pavyko išstumti pasisveikinimo žodelį iš srėptuvės.
-Sveika! - šyptelėjo Erika ir apsikabino mane.
- Gerai turit žinoti vieną dalyką.. - nusiėmiau akinius ir kaip normalus žmogus pasakiau. - Niekas neturi sužinoti, kad aš gyva aišku?
-Taip žinoma... - pradėjo jie trys.
-Aš rimtai.
-Tylėsim, kaip žemė. - pasakė Džeikobas.
-Tada gerai.
Graysonas sumokėjo už prekes. Ir vėliau Su Džeikobo ir Kevino pagalba nunešė viską į automobilį.
-Aš nuvažiuosiu greitai į degalinę - šūktelėjo man. Aš linktelėjau. Kodėl nevažiavau kartu? Todėl nes Erika pasiliko parduotuvėje kažko ir paprašė, kad aš patarčiau ką vertėt pirkti, o ko ne. Kevino ir Džeikobo nebuvo parduotuvėje, jie nusprendė palaukti mašinoje.
Juokavome ir kalbėjomės, tol kol nepastebėjau vieno žmogaus, nuo kurio šiurpas sklido kūnu. Nesuprantu kas čia darosi, visi nori sužinoti, kad aš gyva ar kas ?
-Erika - tyliai ištariau merginos vardą. - Kraulis.
Jis žvilgtelėjo į vyrą, kuris tik ką įėjo į parduotuvę. Kraulis artėjo prie skyriaus, kuriame mes buvome, perbėgti į kitą skyrių nebuvo šansų, nes jie ilgi, o jis vos už poros žingsnių nuo mūsų.
-Apsimeskim lezbėm. - ištarė ji greitai.
-Ką?!- nespėjau nei sureaguoti, kai buvau pasukta į šoną ir pabučiuota. Kai ji atsitraukė Kraulio nebesimatė.
-Visai nieko. - kalbėjo Erika. O aš tuo tarpu stovėjau ir žiūrėjau į ją išpūtusi akis. - Manau, kad jis jau nuėjo, einam.. - patempė už rankos ir nuėjo į priekį.
Ką dabar pasakysiu Graysonui? Aš pasilaižiau su merga?
