,,Jeigu viskas gerai baigiasi, vadinasi, tai dar ne pabaiga, nes nebūna laimingų pabaigų..'' Jis jai taip pasakė. Ir tai iš tiesų tapo realybe. Graysonas pagrobtas, o Kamilei nebelieka nieko kito, kaip mesti viską ir ieškoti jo.. Tačiau ar Antonis n...
Praėjo daug laiko, susitaikėme su laikina ramybe. Kodėl taip sakau? Todėl, nes netikiu, kad viskas kada baigsis. Manau, jog dabar tas kuris sėdi ten aukščiau leidžia mums atsikvėpti. Dabar jau visi žino, kad aš gyva, tiesa tėvai liko kiek nepatenkinti, kai užsiminiau, kad jie nebuvo pirmieji, kurie tai sužinojo. Tačiau dabar tai nesvarbu. Graysonas ir aš šiek tiek apgalvojome, kokie bus mūsų planai toliau, tačiau taip nieko ir nenusprendėme.
Pabaigiau plauti grindis ir atsikvėpusi prisėdau ant sofos. Pro duris įėjo Graysonas, priekyje jo bėgo Tobis.
-Ak kaip aš tavęs pasiilgai.. - pasakiau, kai Tobis užšoko ant manęs. -Naujas antkaklis.
Apžiūrėjau jį ir tik tada pastebėjau to ko ten neturėtu būti.
-Gray. - pakėliau savo akis ir nusegiau Tobio antkaklį.
Jis šyptelėjo ir priėjęs paėmė antkaklį iš mano rankų. Nuėmė nuo jo žiedą ir pasakė:
-Nežinojau, kaip kitaip tai padaryti, stengiausi kuo originaliau. - jis užmovė žiedą man ant piršto.
-Pasiskolinai šią idėją iš filmo, kurį žiūrėjome vakar? - paklausiau.
Jis gėdingai nuraudo.
-Kaltas.. - nusijuokė. - Tai kaip?
Aš palenkiau galvą į šoną, lyg bandydama pažvelgti į jį iš kito kampo.
-Ar galiu pagalvoti? - nusijuokiau.
-Ne..
-Tada Taip..
Po poros dienų.
Maiklas buvo pirmas, kuris sužinojo apie mūsų sužadėtuves.
-Ar tik jūs nebuvote susituokę ankščiau? - klausė jis apžiūrinėdamas žiedą ant mano rankos.
Ops! Esta imagem não segue nossas diretrizes de conteúdo. Para continuar a publicação, tente removê-la ou carregar outra.
-Nesuprantu apie ką tu kalbi.. - atsakiau.
-Kad ir kaip bebūtų aš džiaugiuosi dėl jūsų, jeigu jis artimiausiu metu nebūtų užmovęs žiedo tau ant piršto aš būčiau privertęs jį tai padaryti. - tarė pabaigęs apžiūrinėti. - O tai kada tos vestuvės.
-Dar neaptarėm. - pasakiau susižvalgiusi su Graysonu, kuris stovėjo kitame kambario gale.
-O ko laukiat, davai tegul viskas įvyksta po mėnesio. - pasiūlė jis.
-Nemanau, kad spėsim.. - pasakiau.
-O ko čia nespėt? Va rytoj nueisim mes su tavim ir išsirinksim suknelę.. - šyptelėjo jis.
-Nenusišnekėk, kas jau kas, bet aš su tavimi neisiu rinktis suknelės.. - jis numojo ranka.
-Nieko jūs neišmanot, vestuvės bus po mėnesio, einu pranešiu visiems.. - jis apsisuko ir nėrė pro duris.
