Likimo posūkis 3 Pabaigos pradžia

13 dalis

*AŽ* 

Šiuo metu tiesiogine prasme sėdžiu susiėmusi už galvos ir nežinau ar juoktis ar verkti.. Jūs norit romantikos.. Žinot man tai tikrai labai aukštai iškelta kartelė. Vien apie tai galvoti man sunki užduotis. Tokio reiškinio (nežinau ar galiu taip sakyti, bet nerandu kito tinkamo žodžio) tu negali parašyti bet kaip. Turi perteikti jausmus, kad skaitytojas galėtų viską ,,matyti'' skaitydamas. Negali aprašyti šiaip sau. O kaip man tai padaryti jeigu patirties neturiu? (Suprantat ką turiu omenį).  Bet aš nemėgstu pasiduoti. Todėl pasistengsiu padaryti geriausia ką galiu ir tikiuosi jums patiks.. (Teks paminti savo išdidumą, kultūrą ir visus tabu ).

Dieve raudonuoju, prakaituoju ir drebu dar net nepradėjusi rašyti... 

Kamilės pozicija

Nulipau laiptais į apačią ir padėjau ledų maišelį į šaldiklį. Eidama atgal žvilgtelėjau į veidrodį. Mėlynė puikavosi ant mano skruostikaulio. Priliečiau pirštu tą vietą ir susiraukiau nuo skausmo. Užlipau atgal į miegamąjį. 

Graysonas gulėjo lovoje užsiklojęs apatinę kūno dalį ir iškišęs vieną koją laukan, rankoje laikė telefoną ir buvo susitelkęs tik ties juo. Abu buvome tik ką atsikėlę, todėl nelabai norėjosi kažką veikti. 

-Ar šiandien niekas neužsuks? - paklausiau paimdama telefoną iš jo rankų ir padėdama jį ant naktinio staliuko. 

-Ne. - atsakė, o aš perkėliau vieną savo koją per jį ir atsisėdau ant jo liemens. 

Jis pasimetusiu žvilgsniu žvilgtelėjo į mane. Aš įrėmiau savo rankas į jo krutinę. 

-Tada.. - numykiau. 

Net nežinau kas man užėjo, bet ko aš pergyvenu, juk esu nebe maža mergaitė, kuri nurausta gavusi bučinį į žandą iš patinkančio berniuko. 

Graysonas suprato, kad aš jaudinusi, todėl ėmėsi iniciatyvos. Pakeitė dabartinę padėtį  ir dabar aš buvau apačioje. Jis negaišo laiko ir pabučiavo mane. Akimirką pagalvojau, kad tai tikrai nėra gera idėja ir reikia tučtuojau viską nutraukti, bet tada jo bučiniai pradėjo leistis žemyn mano kaklu ir abejonės išgaravo. Tuo momentu atrodo pažinau visai kitą žmogų.. Jau buvome priėję prie tos vietos, kai mano pižama nukrenta ant grindų, bet nuskambėjo durų skambutis... 

-Rimtai??.. - piktai ištarė Graysonas. 

-Juk tu sakei.. - pradėjau. 

-Niekas ir neturėjo ateiti.. - pakilo nuo lovos ir atsistojęs užsimovė džinsus kurie mėtėsi ant kėdės. - Tuoj grįšiu. 

Graysono pozicija

Išėjau iš kambario su viena mintimi pasmauksiu tą žmogų, kuris sutrukdė tą milijono vertą momentą. Atidariau duris ir už jų stovėjo ne kas kitas, o Maiklas. 

-Žmogau, tu dabar labai ne laiku.. - pasakiau. 

-Žinau, ankstus rytas, turėjau paskambinti prieš užeidamas, bet aš turiu naujienų apie Antonį. - Maiklas laisva valia įėjo į vidų, ir jis buvo taip įsijautęs į kalbėjimą, kad net nepastebėjo mano prastos nuotaikos. 

-Labas rytas Kamile.. - pasisveikino Maiklas su Kamile, kuri buvau jau apsirengusi ir lipo laiptais žemyn į apačią. 

-Labas. Pasakok kokios tos naujienos.. - prabilo ji. 

Ji stovėjo sukryžiavusi rankas, ir jos veidas reiškė, kad nieko nebus antros progos negausiu šiandien.. Šaunu. 

-Trumpai tariant jis ir dar kažkoks tai jo bendrininkas atvažiuoja į Los Andželą kitą savaitę. - jis nužvelgė mus abu. - Kodėl jūsų veidai tokie surūgę, blogai išsimiegojot.. Kamilę tai suprantu, gal ta mėlynė trukdo, o tu.. Nors pala pala ar jūs.. 

-Užteks.. - ištarė ji. - Pasakok iš kurt tai žinai, jeigu nenori ir tu turėti mėlynę po akim. 

-Oi vaikučiai.. - nusijuokė jis. - Aš turiu draugų tame mieste...

-Na jeigu tai tiesa tada reikia pasiruošti blogiausiam.. - Maiklas keistai išsiviepė. 

-Aš jau viską sutvarkiau. Pranešiau visiems, paskambinau į sandėlį dėl ginklų, viskas padarytą. - jis stovėjo tokioje pozicijoje, kuri prašė, kad kas nors paplekšnotu jam per petį ir pasakytų šaunuolis Maiklai. 

-Tada ko čia atsivilkai jeigu viską sutvarkei, negalėjai parašyti žinute visko? - paklausiau. 

-Nežinau, šiaip galvojau, kad taip bus geriau. Be to iš kur man reikėjo žinoti, kad jūs čia praktikuositės..? - taip norėjosi paglostyti jo veidą su kėde, be juk jis mano brolis.. 

-Iki Maiklai.. - ištarė Kamilė ir užlipo į viršų. 

-Ką tokio aš pasakiau.. - aš pavarčiau akis ir išstūmęs jį pro duris nuėjau į viršų. 

Kamilė sėdėjo darbo kambaryje  ir  žvelgė į tuos popierius kurie buvo krūvelėmis sudėlioti ant stalo. 

-Kamile.. - ištariau stovėdamas tarpduryje. 

Ji žvilgtelėjo į mane, o tada nusuko savo žvilgsnį į kitą pusę. 

-Pamiršk tai. Dabar reikėtų galvoti apie Antonį. Ir tą vyrą juk niekas nežino kas jis toks yra ir ką gali.. Be to vakar, kai buvai užsukęs pas Aroną, taip ir nepapasakojai ką sužinojai...

Antonio pozicija

Sėdėjau kavinėje ir laukiau vieno žmogaus, kuris man dirba. Jis įėjo pro kavinės duris ir priėjęs paspaudė man ranką. 

-Sveikas Gabrieli. - pasisveikinau. 

-Sveiki.  

- Taigi ilgai nesimatėme, ar pasirūpinai tuo kuo prašiau. - jis linktelėjo. - papasakok. 

-Na klajojau Havajuose, ilgai ieškojau panašios merginos, kaip toje nuotraukoje, tačiau neradau. Ir paskutinę dieną, kai turėjau išskristi iš Havajų radau ją. Bet ji tokia sukta.. Paklausiau jos vardo ir ji atsakė, kad yra Ana Maria. Žinoma neišsidaviau ir prisistačiau esąs Kodis... - aš likau sužavėtas. Kamilė gyva, ta mergina tikrai ypatinga. 

-Puiku, štai tavo suma, kaip ir tarėmės. - pastūmiau jam voką su pinigais. 

-Malonu dirbti su tavimi. - ištarė ir įsikišo voką į palto kišenę. 

-Tuomet tikiuosi, kad prisijungsi prie manęs ir Vincento lygiai po savaitės, kai važiuosime į Los Andželą. - ji kiek pamąstė. 

-Gerai. Mielai susipažinčiau su ta mergina artimiau.. - atsakė. 

-O taip..  

Kamilės pozicija. 

-Vakar kalbėjausi su Aronu ir jis sakė, kad yra tokia moteris, bent jau buvo. Jis davė adresą kur ji gyveno, bet tai buvo studentų laikais, maždaug prieš dvidešimt metų, todėl rasti ją yra beveik neįmanoma, žinant, kad ji gali ten jau nebegyventi. - Gray man papasakojo viską, kas vyko vakar. 

-Bet juk nieko neprarasime, jeigu apsižvalgysime.. - jis palinksėjo ir padavė man lapelį su adresu. 

-O Ema, ko jai vakar reikėjo? - užklausė.

-Ji norėjo tave perkalbėti nuo tos minties su Gyčiu. Ema pergyvena dėl savo sužadėtinio, juk jis nepatyręs tokiose situacijose, o Gytis atvirkščiai, nori padėti. Bet dabar kaip suprantu nebereikės ar  ne?

-Nežinau, dar pagalvosiu. - ištarė. 

-Nepamiršk, kad mes komanda ir priimame sprendimus kartu. Ir į mūsų komandą neįeina Kraulis ir Kastielis, nes jie nėra tie, kuriais galime pasitikėti, bent jau to neįrodė. 

- Pritariu tau. Gerai užteks kalbų, važiuojam. - pamojo ranka. 

Aš pakilau nuo kėdės ir išsekiau jam iš paskos. Kiek jaudinausi, norėjau, kad aptiktume kabliuką už kurio galėtume užsikabinti ir rasti kelią į dienos šviesą, kita vertus buvojau, nes nežinojau, kas mūsų laukia..