Likimo posūkis 3 Pabaigos pradžia

19 dalis

Antonio pozicija 

Vincentas krovėsi savo daiktus į lagaminą. 

-Nesuprantu, kodėl negali pasilikti iki pabaigos ? - dar kartą paklausiau jo. 

-Sutikau dirbti su tavimi, tik dėl to, kad pirmai progai pasitaikius galėčiau atkeršyti už savo žmonos mirtį. Aš tai padariau, manau, kad tu pats susitvarkysi su likusiais kareivėliais. Sėkmės Antoni. - pasakė jis ir išėjo pro duris. 

Kamilės pozicija 

Sėdėjau automobilyje ir laukiau kol ateis Dynas. 

-Klausyk Semai, - jis pažvelgė į mane pro veidrodėlį. - Kaip manai ar tai gera idėja? 

-Nežinau. Bet gerbiu tavo apsisprendimą. - šyptelėjo jis. 

-Tavo likimas nuo šiol tavo rankose, tikiuosi jog viskas pavyks.. - Graysonas apkabino mane atsisveikinimo proga. - Ką jam sakysi?

-Meluosiu.. - pasakiau ir giliai atsidusau. 

-Jau galime važiuoti. - pranešė Dynas ir įsėdo iš mašinos. 

-Aš myliu tave Gray. - tyliai pasakiau jam išlipant iš mašinos. 

-Žinau.. Aš tave taip pat. - atsakė. 

Išsukome iš kiemo. Atsigręžiau atgal ir žiūrėjau į Graysoną kol jis dingo iš mano akiračio. 

Prieš 6 valandas. 

Graysono pozicija

Išlipau iš mašinos ir patraukiau skersgatvio link. Prie sienos stovėjo Vincentas. Bent jau manau, kad tai jis, nes daugiau čia nieko nebuvo. 

-Atvykai. - prakalbo jis. 

-O turėjau neatvykti? - kilstelėjau vieną antakį.

-Na nežinau, nemanai, kad tai pasala? - paklausė jis pakeldamas savo akis į mane.

-Tu juk nieko neturi prieš mane, aš tavęs net nepažįstu. - atsakiau.

-Tai tiesa.. - pažvelgiau į šoną ir pamačiau prie konteinerių gulintį vyrą. - Nesijaudink dėl jo, jis jau negyvas. Turėjau pasirūpinti kad niekas nežinotu, kur aš buvau ir svarbiausia su kuo..

-Bet juk tu dirbi Antoniui.. - susimasčiau. 

-Kvailystė. Aš tik padedu jam nužudyti tave ir perimti miestą. - jis sudėjo rankas už nugaros ir paėjo kelis žingsnius į priekį. - Matai jis man pasakojo, kad mano žmona buvo nužudyta ir tai padarei tu, tačiau aš jau senai žinojau kas tai padarė. 

-Kodėl nieko nedarei? 

-Aš turiu dukrą, bučiau sukėlęs jai pavojų, todėl leidžiu tau atkeršyti Antoniui. Ir padaryk, kad jis kankintus. - jis praėjo pro mane. 

-Ačiū. - pasakiau greitai susiprotėjęs. 

-Nedėkok, ir neprašauk.. - jo rimta veido išraiška įžiebė manyje drąsos ugnį. 

Dabar.

Kamilės pozicija.

-Susitiksime vidurnaktį. - pasakiau vaikinams prieš išlipdama. 

-Būk atsargi Kamile.. - ištarė Semas. 

-Atsargumas mano antras vardas. - nusijuokiau, tačiau dabar tai buvo panašiau į pagalbos šauksmą. 

-Mes rimtai. Tu negali mirti. - aš linktelėjau ir pasakiau:

-Man viskas bus gerai.. 

Nežinau kiek tiesos tame buvo, tačiau išlipau ir uždariusi dureles perėjau į kitą gatvės pusę. Užlipau laiptais į ketvirtą aukštą ir nuėjau į koridoriaus galą. Tada pabeldžiau į duris ir laukiau.