V

31 10 5
                                    

Šioje dalyje yra laiko peršokimas, todėl skaityti atidžiau, kad paskui nebūtumėte pasimetę :)))

Kitą dieną atsikėliau su skaudančiu kūnu. Mano kojos, atrodo, sumedėjo. Jaučiausi lyg rankose kilnojau 10 kilogramų svarmenis, nors ištikrųjų bandžiau daryti atsispausdimus. Puikiai prisimenu, kaip Harry neleido man pailsėti, kol nepadariau 10 atsispaudimų. Tai buvo mano didžiausias košmaras.

-Nagi, ne gi tavo rankos pagamintos iš želės?-suprunkštė jis pritūpęs prie manęs.

Harry padarė apie 30 atsispaudimų per 2 minutes, kol aš įveikinėjau savo patį pirmąjį.

-Lengva tau sakyti, kai esi įvaldęs sportą. Aš čia šiaip pirmą kartą bandau padaryti atsispaudimą,-suinkščiau bandydama žemiau nusileisti.

-Tai nėra labai sunku,-galėjau praktiškai jausti kaip jis pavarto akis.-Žemiau...dar šiek tiek...

-Ar tai neužtenka atsispaudimui?-piktai sušvokščiau.

-Ne, dar truputį...taip! Šaunuolė!-sušuko, kai pasiekiau tinkamą lygį, kuris pagal jį skaitosi kaip tikrasis atsispaudimas.

Mano nosis beveik lietė žemę, o rankos drebėjo lyg būtų ištikrųjų padarytos iš želės, todėl vėl pakilti iki jų pilno lygio buvo begalo sunku.

-Ir dabar daryk 2,-paliepė man.-Nagi, tiktais jau neinkšk. Negausi vandens kol nepadarysi bent 10,-tarė griežtu tonu išgirdęs mano zyzimą.

Ir taip buvo apie 15 minučių, kol galiausiai buvau įveikus tuos nelemtus 10 atsispaudimų. Paskui jis man davė atsigerti vandens ir liepė daryti pritūpimus, kol jisai daužė bokso kriaušę, kas mane šiek tiek atitraukė nuo to ką aš dariau ir užsivajojusi stebėjau, kaip jo raumenys susitraukia prieš jam trenkiant į maišą, kabantį ant lubų. Jo kakle ryškėjo venos, prakaitas tekėjo jo kakta. Harry trankė tą bokso kriaušę taip, kad atrodė jis tuoj sprogs nuo susikaupusio pykčio.

Na, o paskui kartu darėme dar daugiau pratimų, kurie visiškai mane pribaigė. Vakar kritus į lovą jaučiausi laimingiausias žmogus pasaulyje, gulėjimas minkštoje, patogioje lovoje man atnešė palaimos jausmą. O kai gėriau vandenį, kurio, beje, išgėriau 5 stiklines, maniau imsiu ir pradėjusiu religiją skirtą vandeniui.

Tai skamba beprotiškai ir visiška nesąmonė dabar, tačiau vakar man tai buvo logiška.

Visą kelią iki mokyklos mano smegenys buvo okupuotos įvairių minčių. Viena iš jų buvo Mitch'as ir kaip aš jo nemėgstu.

Kitomis mintimis bandžiau paruošti save psichiškai dar vienai dienai mokykloje. Tai yra mano paskutinieji metai, turėčiau džiūgauti.

Ir nesupraskite manęs klaidingai, aš begalo džiaugiuosi, kad tai yra paskutiniai metai šioje skylėje, tačiau iki tos dienos, kai ištikrųjų būsiu laisva, arba bent jau aš taip maniau, liko dar visi 7 mėnesiai.

Mokykloje niekas nepasikeitė. Visi žmonės vis dar mane stebėjo savo įkyriais žvilgsniais, kai žengiau koridoriumi. Vieni apkalbinėjo, kiti - ne, treti aptarinėjo mano vakarykščius poelgius ir metė man tai smerkiančius, tai susidomėjusius, tai keistus žvilgsnius. Jiem buvo nesuprantama, kad populiari mergina apgintų visiškai nepažįstamą vaikiną, kuris dabar buvo įgavęs reputaciją kaip vagis. Dėl to, kad Mitch'as, populiariausias vaikinas mokykloje, taip pasakė.

Ir žinote iš kur tai žinau? Aš puikiai girdėjau jų šnabždėsius, kai pamačiau garbanotų plaukų savininką įeinant į valgyklą.

Vaikinas nuleidęs galvą priėjo prie prekystalio, paėmė padėklą ir padavėja jam įdėjo maistą. Tai buvo du sumuštiniai, obuolys ir apelsinų sultys.

Reputation || h.s.Where stories live. Discover now