Reputation || h.s.

X

Ta diena praėjo siaubingai. Nors ir puikiai žinojau ko tikėtis, galbūt vis dėlto giliai širdyje maniau, jog tėvai  bus bent kiek pasikeitę.

Tačiau, žinoma, taip nebuvo. Nei jie pasikeitė, nei ką.

Atvyko jie čia paprasčiausiai atsisveikinti, nežinia kodėl. Nenorėjo manęs matyti visus metus, o staiga prispyrė reikalas pabendrauti su dukra prieš išvažiuojant į Europą keliauti.

Net ir matydami mane pirmą kartą po 12 mėnesių, jie neįstengė elgtis kaip tėvai.

Visą popietę buvo jaučiama didžiulė įtampa. Mama vis uždavinėjo klausimus ir kabinėjosi prie kiekvieno atsakymo. "Damiana, blah blah blah, Damiana, vėl blah blah blah" ir taip visą vakarą. Neatrodė, kad tai ką jiems pasakojau įėjo pro vieną ausį ir išlekė pro kitą. Jiem nerūpėjo, kaip aš mokausi, nerūpėjo ką aš veikiu po pamokų, nerūpėjo kokį socialinį gyvenimą esu susikūrusi. Viskas kas jiems rūpėjo, tai mano reputacija ir esu įsitikinus, jei ji bent kiek būtų apteršta, tėvai mane išbartų ir lieptų susigrąžinti geresnę.

Kada tėvai jau atidarinėjo duris išeiti, manęs neapsikabino. Tą akimirką aš to nė nepastebėjau, mat buvau įpratusi prie jų tokio šalto elgesio, bet vos tik likau viena savo kambaryje, man pasidarė begalo liūdna. Norėjau pajusti jų artumą, norėjau, kad jie mane mylėtų tokią kokia esu, bet manęs tėvai nemylėjo. O aš, būdama jų dukra, neįstengiau jų nekęsti.

~~~

Tą vakarą pūtė švelnus vėjas ir buvo šilta, kaip rudeniui. Išėjau pasvaikščioti su ketinimu sugrįžti po valandos. Tačiau atsiradau prie Melani namų slenksčio ir supratau, kad namo grįšiu tikrai ne po valandos.

-Sveika! Ką čia veiki?-durys dar nespėjo atsiverti, o aš jau girdžiu jos balsą.

-Išėjau pasivaikščioti ir nusprendžiau užsukti pas tave,-nusišypsojau ir nesmarkiai stumtelėjau Melani, kad praeičiau.

-Ar viskas gerai?-paklausė manęs lipdama laiptais į viršų.

-Taip, kaip ir. Mano tėvai šiandien buvo atvažiavę,-pasakiau sekdama iš paskos.

-Rimtai? Ir ko jie norėjo?-atsisėdo ant savo kambaryje stovinčios sofutės.

Melani kambarys buvo toksai, kokį jūs įsivaizduotumėte visuose amerikietiškuose filmuose. Viduryje jo stovėjo didžiulė dvigulė lova, ant kurios aš ir įsitaisau, priešais ją - sofutė pastelinės rožinės spalvos. Pastelinės spalvos buvo jos kambario ryškiausi akcentai, stalas, užtiesalai, sienos, užuolaidos - viskas buvo pastelinių spalvų ir suteikė jaukumo jausmą.

-Neįsivaizduoju,-atsidusau.-Tikėjausi, kad galbūt panoro būti tėvais, bet turbūt niekada to neišmoks,-staga susidomėjau savais nagais ir ėmiau įdėmiai juos apžiūrinėti.

-Taip blogai?-paklausė, o aš atsakiau palinksėjimu.-Na, tu puikiai tvarkaisi ir be jų, nenori jie tavęs pripažinti ir nereikia, geriau susitelk ties įrodymu jiems ko tu ištikrųjų verta ir priversk juos gailėtis,-nusišypsojo Melani.

-Liūdna be jų, bet tu teisi, niekada nebūsiu tobuloji dukra, kuria jie žavėsis, bet galiu bandyti jiems įrodyti ko neteko,-išspaudžiau liūdną šypseną su palinksėjimu.

-Taip, štai ir ta nuotaka, kurios mums reikėjo,-pasilenkė per sofos atlošą ir pagriebė savo telefoną.-Ar girdėjai, kad į mūsų mokyklą ateis naujokė?-kažką ėmė maigyti savo išmaniajame.

-Tikrai? Ar žinoma kas ji tokia?-suklusau.

-Taip, ir ji atrodo labai draugiška!-Melani tarė ir ištiesė man savo telefoną prie pat nosies.

Ekrane buvo pajungta nuotrauka merginos, tamsiais ilgais plaukais, siekančius žemiau menčių. Rudų akių mergina turėjo švelnius veido bruožus, ji šypsojo į kamerą plačia šypsena, kuri šaukte šaukė "Labas, aš esu draugiškiausias žmogus kurį tu sutiksi!"

-Matai! Mes privalome su ja susibendrauti,-tarė Melani.-Aš jai jau parašiau žinutę, pasakiau, kad galėsime ją upažindyti su mokyklos aplinka. Manau, jai bus malonu jau ką nors pažinoti čia. Naujoke būti nėra lengva.

Melani irgi yra buvusi naujoke dar 6 klasėje. Pamenu, kokia kukli ji tada buvo, ėjo susigūsusi link savo spintelės, melsdamasi, kad jos niekas neužkalbintų, bet, oi kaip jai nepasisekė, išlindau aš, visa energinga ir su didžiuliu noru susidragauti su ja. Iš pradžių maniau, kad Melani manęs nemėgo, bet bendravo, nes nenorėjo būti viena. Ir kas ten žino, galbūt taip ir buvo. Tačiau galiausiai sugebėjau priaugti prie jos ir nuo to laiko mes buvome geriausiomis draugėmis.

-Tai labai malonu iš tavo pusės, Melani,-nusišypsojau.

-Na, mokausi iš geriausios,-mirktelėjo man turėdama omeny, kaip aš nepalikau jos vienos pirmą dieną mokykloje, kai ši buvo naujokė.-O dieve, Jonah įkėlė naują nuotrauką! Jis be marškinėlių, paplūdimy, jo presas visame gražume! Tu tik pažiūrėk!-jos telefono ekranas vėl buvo įgrūstas man į veidą. Tai jo darosi blogas įprotis, dar vieną dieną sugebės taip man nosį sulaužyt.

Jonah buvo Instagram'o modelis, Melani "Ineternet crush" . Jis buvo begalo seksualus ir žinoma būtent dėl to turėjo daugybę sekėjų. Ir nors Jonah nedaug yra paviešinęs informacijos apie savo asmeninė gyvenimą, bet Melani, būdama gąsdinanti stalker'ė, yra sužinojusi pakankamai informacijos apie jį.

-Jis toks karštas!-alpo ji versdama mane vartyti akis.

-Melani, tu turi vaikiną,-atsidusau kratydama galvą, į ką jinai tik nusivaipė, o aš mečiau pagalvę į ją.-Kaip tau negėda, tsk tsk!

Ir taip prasidėjo pagalvių karas.

~~~

Na štai, pagaliau nauja dalis. Olivia įsivaizduoju kaip Hailee Steinfield :)))

Klausimas: ar turite kokių idėjų kas ta Olivia? O kaip dėl Damianos tėvų? Gal jie slepia kokią nors paslaptį?;)

Fun fact: iš pradžių Jonah turėjo būti Ethan Dolan, bet tada pagalvojau, kad nevelsiu labai daug realiai esančių įžymybių:DDD

Laukiu nuomoniųų draugai, myliu xoxo