Reputation || h.s.

VIII

-Negaliu daugiau,-išlemenau pro sukąstus dantis vos vos besilaikanti ant rankų.

-Dar vienas atsispaudimas, dar vienas,-paragino mane Harry.

Kad ir kaip mažai tai skambėtų, jėgų padaryti tam vienam atsispaudimui neturėjau.

Iš šono išgirdau kamštelio, kuris nukrito ant žemės, garsą.

Harry sau ramiai pritūpęs priešais mane gurkšnojo vandenį, puikiai žinodamas, kokia aš esu ištroškusi.

Pamatęs mano žvilgsnį, jo veide atsirado vypsnys. Harry kankinančiai paliko prie manęs tiesdamas buteliuką man. Kaip staigiai jis man atkišo, taip pat staigiai jį patraukė ir su pergalinga šypsena atsigėrė vandens.

-Padaryk tą vieną nelemtą atsispaudimą ir gausi išsvajoto vandens, stipruole,-nusišaipė vaikinas, visiškai nekreipdamas dėmesio į mano kančias.

-Bet Harry...,-suzyziau.

Damiana, liko tik vienas, tau pavyks,...stipruole.

Mintyse nusivaipiau iš jo man duotos pravardės. Stipruole, prakalbo čia tas kuris turbūt net nežino ką reiškia lašelis prakaito.

-Jokių bet, padaryk ir vyksim namo,-gūžtelėjo pečiais.

Namai šiuo metu skamba taip viliojančiai. Ak, kaip aš noriu namo.

-Žinai, mes turime visą naktį, Damiana,-jis gūžtelėjo pečiais pasiremdamas delnais į žemę.-Vis dėl to šiandien penktadienis, o ir ši vieta dirba visą parą.

-Ir kodėl gi ji dirba visą parą? Be to, niekada nesu mačius čia nei vieno žmogaus,-pasidomėjau.

Mano rankos drebėjo nuo stovėjimo lentos pozoje jau apie kelias minutes. Vien dėl to, kad aš tiesiog negaliu padaryti to vieno suknisto atsispaudimo.

-Vieta priklauso mano draugui, čia daugiau niekas nesilanko. Jis man leidžia treniruotis čia vakarais, o pats treniruojasi iš ryto,-atsakė jis.

Tačiau aš tų žodžių beveik negirdėjau. Kol jis šnekėjo, aš bandžiau atsispausti dar vieną kartą su viltimi, kad mano kančios greitai pasibaigs.

Jei pragaras egzistuotų, būtent visą tai būtų mano pragaras.

***

-Mano rankos!-pasiskundžiau eidama šalia Harry link jo automobilio.

Jo lūpas paliko kikenimas. Atsisukau į jį žudydama žvilgsniu. Kodėl jis mane taip mėgsta kankinti?

-Ar tau kažkuo nepatinka mano figūra ar tiesiog manęs nekenti?-kilstelėjau kairį antakį.

Tik po kelių trumpų sekundžių supratau, kad šitą klausimą jau esu uždavus.

Jis suprunkštė link būčiau pasakius pačią didžiausią nesąmonę.

-Tavo figūra tobula, Damiana. Aš jau tau sakiau, su tavimi linksma, stipruole,-atsakė atidarydamas duris į keleivio vietą.-Madam?

Mano veide susiformavo plati šypsena, kurią bandžiau paslėpti. Labai nemėgstu savo šypsenos, todėl dažniausiai vaikštau su bitch face'u.

Lintelėjus galvą, šiek tiek tūptelėjau ir įlipau į automobilį.

-Wow koks džentelmenas,-pagyriau jį.

-Tokia jau ta mano prigimtis,-ištarė su vypsniu lūpose.

Harry uždarė manąs duris ir apėjęs automobilį įsėdo ir užvedė jį. Kai pasiekėme pagrindinį kelią, Harry atsisuko į mane keliom sekundėm.