◜ 𝙈𝙧. 𝙂𝙤𝙤𝙙 𝙂𝙪𝙮 ◞ | 𝐋𝐓𝐔 | 𝐁𝐓𝐒 | ON HOLD

[2]

Iš tiesų...nežinau ką daryti...
Pasiduočiau, bet...jei kadanors nutiks kas nors gero? Jei man pradės sektis?
Nesakyčiau, kad esu pozityvus žmogus, bet man tikrai atrodo, jog žmogui negali sektis ar nesisekti visą gyvenimą. Taip būtų tiesiog visiškai neteisinga.
Parko suoleliai visai patogūs.
Sedėdama, visa apsimiegojusi, su skaudančia galva stebėjau praeivius.
Visi rimti, kažkur skuba.
O aš? Mokyklos nelankau, net neverta. Visvien daugiausia laiko praleidžiu ligoninėje. Darbo neieškau ~ manęs niekas nepriimtų ~ aš per silpna.
Ką dabar daryti?
Taip. Tai aš ~ depresijos ir ligų mergaitė. Žmogus nerandantis išeities ir prasmės. Nerandantis suprantančių ir mylinčių žmonių.
Taigi. Praeivių daug.
Bet vienas iš jų...tikrai įstrigo į galvą...
Rudi plaukai, šokoladinės akys. Šviesi, švelni oda ir miela, šilta šypsena.
Štai ~ svajonė.
Jis, stovėdamas ant šaligatvio, kitoje gatvės pusėje, kalbėjosi su triem merginomis ir šešiais vaikinais.
Daugelis iš jų buvo nusisukę, ar tiesiog jų veidų nesureikšminau.
Jo plačios akys lakstė nuo vieno veido lyg kito, kol pagaliau sutiko manajį.
Tolumoje esantį, išblyškųsį, pavargųsį, užtinusį veidą.
Jis taip į mane žiūrėjo tik, rodos, pusę sekundės. Bet jausmams, kurios patyriau per tą laiką, nusakyti, prireiktų daug daigiau laiko.
Jis man nusišypsojo.
Jis.
Man.
Nusišypsojo.

Aš, beviltiškai, bandžiau nusišypsoti atgal. Labai ilgai to nedariau.
Bet...jis tikriausiai nusišypsojo dėl gailėsčio....
Koks jo vardas?
Dabar vadinsiu jį ~ Likimu.

_____________________________
Hewwo!
Tikiuosi patiko ši {labai trumpa} dalis! Bandysiu įkelti naują kuo greičiau!
Oooo...kas galvojat tas <Likimas>?
Susitiksim kitoj daly! Geros dienos/nakties! ♥️
~✩☪︎反射 ☪︎✩