◜ 𝙈𝙧. 𝙂𝙤𝙤𝙙 𝙂𝙪𝙮 ◞ | 𝐋𝐓𝐔 | 𝐁𝐓𝐒 | ON HOLD

<7>

•••••••••••
Vaikinai mane nusitempė į erdvų, juodą džipą. Kelionė truko tik kelias minutes, nors jautėsi lyg amžinybė.
Atvykome į modernų, didelį, namą, kuris tikrai buvo traukiantis dėmesį.

Gyvenau mažame, nuošaliame miestelyje, turistai retai kada čia atvažiuodavo. Ir jų prabangūs "rūmai" išsiskyrė iš visų kitų gatvelėje esančių, mažų, kuklių namelių.
Viduje buvo pilna baldų, ant žemės gulėjo marškinėliai, kelnės...kvepėjo prakaito ir kolono mišiniu.
-Manau,-tylą pertraulė vienas iš vaikinų,-būtų pats metas susipažinti. Mano vardas Yoongi, bet vadink mane Suga,- atsakė jis šaltu balsu.
-Mano vardas Jimin,- prisistatė šviesiaplaukis,- o čia - Taehyung,- jis pažvelgė į vaikiną, kuris buvo mane sugavęs.
-Vadink mane V,- jis pamerkė akį.
Dar trys vaikinai atsistojo nuo sofos.
-Mano vardas Jin, ten Namjoon,- parodė į aukščiausią, slyvų spalvos plaukų vaikiną.
-AŠ J-HOPE!
Nepastebimai pašokau nuo didelio garso.
-Malonu susipa-

Pro duris išėjo jis.
Jis.
Likimas.

Vos mane pamatęs, išpletė akis ir sustingo.
Rodės, laikas trumpam sustojo, ir aš tuo pasinaudojau jį apžiūrint.
Nagrinėjau jo veidą ir akis, visai kaip pirmą kartą jį pamačius.

-O čia Jungkook,- tylą nutraukia Taehyung. Jis neatrodo patenkintas.

Kai ką padiskutavę tarpusavyje, vaikinai nusivedė mane į tamsų, uždarą kambarį.
Kaip supratau, tai buvo rūsys.

-Sėsk, pasirašyk ir galėsi keliauti namo,- nusišypsojo Jin.

Atsisėdau prie tamsaus, erdvaus stalo. Ant jo buvo padėti popieriai prirašyti...taisyklių?

Ten buvo kai kas panašaus į 'Niekam nepasakoti, kas mes tokie', 'Negrįžti į šiuos namus', 'Nebandyti mums skambinti ar kitaip susisiekti' ir taip toliau.

Bet tada pamačiau-
"Jei sulaužysi bent kurią taisyklę, priklausysi mums."

Pradėjau dvėjoti.
Nors...neturėjau kitokios išeities. Jie visiek turbūt juokauja.

-Gal galėtum paskubėt?- paskatino Suga.

Greitai suraičiau savo parašą ir atsistojau nuo kėdės.

-V parveš tave namo,- informavo mane Namjoon.

Taehyung man plačiai nusišypsojo.

••••••••
Važiavome jau kita mašina, ši buvo truputį mažesnė, bet visvien erdvi.

Taehyung atrodo susirūpinęs.

-Ar...Ar jūs su Jungkook pažįstami?- jis ramiai paklausia.

Nors jis elgiasi neutraliai, jo balse girdisi susirūpinimas, smalsumas....pyktis?

-Na...kaip čia pasakius...- pradėjau aš, o Taehyung greitai į mane žvilgtelėjo,- esame kelis kartus susitikę, bet...iki šiol net nežinojau jo vardo,- švelniai nusijuokiau.

Kelias minutes tvyrojo tyla.

-O jis visai išvaizdus, ar ne?- paklausė Taehyung.

Šį kart jo balsas atrodė pašaipus.

-K-ką?- sutrikau.

-Na...jis gerai atrodo? Supranti, dailus veidelis, gražus kūnas...Visvien patraukia akį?- jis sekundėlei atsisuko į mane.

-Tikriausiai...?

-Tikriausiai?- jis nusijuokė pakartodamas.

Toliau važiavome tyloje.

Šiaip ne taip nukeblinusi į viršutinį aukštą, atrakinau namų duris.
Vos tik įžengus, išgirdau žingsnius ir IU atbėgo pilna burna.

-Kur tu buvai?!- ji sušuko. Keli trupiniai jai iškrito iš burnos.

-Na, jei nežinojai, mane pagavo tie septyni vaikinai ir turėjau pasirašyti kažokius popierius, jog neišduosiu jų,- ramiai paaiškinau.

Ji kelias sekundes pastovėjo susiraukusi.

-Galėjai tiesiog pasakyti, kad vienas iš jų pasirodė simpatiškas ir tu, gerai pasvarsčiusi mano pasiūlymą ištikrųjų su juo nuėjai į pasimatymą.

Išleidau pasidavimo atodūsį.

-Taip, o dabar, leisk man pailsėti.

Nusliūkinau į savo miegamajį, kai išgirdau IU šaukiant iš kito kambario:
-O kas jie tokie? Jie gal lanko mūsų mokyklą?

-Nesvarbu,- sušukau atgal.

Negalėjau jai pasakyti tiesos. Sulaužyčiau taisyklę.
Bet nejaugi jie suprastų?

••••••••••••••
Ogi negali būti- tai nauja dalis!
Žinau, kad dabar (kai įkeliu) naktis, bet tai vienintelis metas kai galiu įkelt :')
Tai va...eNjOy.
bAi bAi
••••••••••••••