*Yoongi POV*
Nejaugi Beka nejaučia man neapykantos?.. Ji atsakė į mano bučinį, ir net paprašė pasilikti šalia jos...
Aš žinau, jog žadėjau sau, jog daugiau niekada nebeįsimylėsiu, tačiau ši mergina sugriovė mano pažadus, ir pavertė juos tokiais tuščiais...
Rebeka nei kiek nepanaši į Harley... Beka visiška tos kalės priešingybė... Ji gera, paslaugi, draugiška, graži ir begalo nuoširdi, atrodo, jog ji būtent tokia, kokios man reikėjo visą šį laiką.
Ji sugeba pakeisti mane per kelias sekundes, tiesiog būdama šalia. Jos egzistavimas yra dalykas kuris mane džiugina.
Būdamas šalia jos, galvodamas apie ją, matydamas jos nuostabią šypseną ir žvilgančias akis, pasijuntu tarsi rojuje... Pamirštu visus rūpesčius, nebesijaučiu vienišas. Ji viskas, viskas ko man reikia. Dėl jos galėčiau padaryti bet ką.
Tačiau ji tokia jauna... Negaliu jos įvelti į mafijos pasaulį. Ji turi būti saugi ir laiminga. Štai kokia mano misija.
Atsibudau vienas, ir tai mane tikrai nuliūdino, tačiau aš negaliu jos spausti, negaliu tikėtis, jog ji atleis man už viską ir iškart pamils...
Bet pala, o kaip ji išvažiavo?! Nejaugi ėjo pėščiomis?!
Buvau visas apsvaigęs nuo jos kvapo, kuris, atrodė kad visdar sklandė ore. Atsisėdau ir ant stalo pamačiau raštelį. Greitai jį pagriebiau ir perskaičiau.
"Turėjau išlėkt namo, ryt paskaitos... Pėmiau tavo bemsą lol. Ačiū už kakavą, nuostabų rytą ir labai atsiprašau už pridarytus rūpeščius.
Palieku savo tel numerį dėl viso pikto:86*******.
Rebeka:))"
Įsivedžiau jos numerį į telefoną ir iškart parašiau jai žinutę:
-Labas :))
Atsakymo laukiau laukiau ir nesulaukiau...
Pajutau labai keistą, seną jausmą- nerimą...
Dievulėliau... O jeigu nutiko kažkas blogo...
Aš greit pašokau nuo sofos, pagriebiau raktelius ir išlėkiau link mašinos. Įsėdau į audi ir nulėkiau link Bekos namų.
Važiuodamas mišku pamačiau tą patį savo bemsą, kuriuo išvažiavo Beka... Šokau iš mašinos ir puoliau link bemso, meldžiausi, kad Beka būtų ten, gyva ir sveika... Ji gulėjo prie mašinos be sąmonės... Paėmiau ją ant rankų ir man pasirodė, jog Rebeka po truputėli atgauna sąmonę, ji suspaudė mano ranką. Aš paguldžiau ją į mašiną ir pamačiau, jos nugaroje durtinę žaizdą. Nežmoniškai išsigandau. Sėdau už vairo ir spaudžiau iki galo. Visu greičiu variau į artimiausią ligoninę.
Aš privalau suspėti...
-Beka maldauju laikykis, aš su tavimi... Nepalik manęs...-pasakiau aš žiūrėdamas į kelią ir stipriai belaikydamas ją už rankos.
*Rebekos POV*
~prisiminimai~
Palikau raštelį Yoongi ant stalo, įsėdau į mašiną ir išvažiavau. Važiavau miškeliu, kai staiga iš niekur nieko ant kelio išdygo neaiškus vyriškis, todėl aš staigiai sustabdžiau.
Tuomet kažkoks dar vienas pedofilas atidarė dureles ir pagriebė mane. Aš priešinausi ir rėkiau, kiek tik galėjau, tačiau žmonių ar gyvenvietės arti nebuvo. Pajaučiau milžinišką skausmą nugaroje, garsiai suspiegiau ir suklupau. Mačiau kaip tie vyrai palieka kažkokį juodą laišką Yoongi mašinoje. Aš atsijungiau ir jaučiau tik baimę, šaltį ir skausmą...
~prisiminimai baigiasi~
~po kiek laiko~
*Yoongi POV*
Atvažiavau prie ligoninės, išlipau iš mašinos, meldžiausi, kad tik nebūtų vėlu... Paėmiau Beką ant rankų ir tekinomis bėgau į greitos pagalbos priėmimo skyrių.
Ten greitai suradau gydytojus, kurie greitai paguldė Beką į neštuvus ir kažkur vežė. Aš bėgau iš paskos, tačiau kai ją įvežė į operacinę, manęs ten nebeįleido ir liepė laukti už durų.
Aš susmukau ant kėdės, esančios šalia durų.
Nesuprantu kodėl aš išvis ją čia įvėliau... Čia tik mano kaltė, kad Bekai taip nutiko...
Po gerų 15 minučių ją išvežė.
Rebeką gydytojai nuvežė į palatą, ten jai prijungė kraujo lašalinę.
-Viskas jai bus gerai, mergina turi tik atsigauti, nes prarado daug kraujo. Galėsite atvažiuoti vakare, dabar leiskite pailsėti. O jūs kas būsite?- pakluasė manęs seselė.
-Aš... Aš Rebekos vaikinas.- atsakiau aš, seselė linktelėjo ir išėjo.
Tačiau ar tikrai aš jos vaikinas? O gal tiesiog labai norėčiau juo būti...
Paėmiau Rebeką už rankos, pabučiavau jos kaktą ir perbraukiau jos plaukus ranka.
-Laikykis, Beka...-tyliai sušnabždėjau aš ir lėtai išėjau link mašinos.
Atidariau dureles, visa mašina permirkusi krauju...
Atsisėdau ir ant grindų pastebėjau kažkokį juodą popierį. Lyg laiškelį ar kažką panaušaus?..
Paėmiau jį. Atidariau. Viskas buvo parašyta raudonu rašikliu.
"Brangusis Suga :)))
Nužudydamas mūsų gaujos narį, pasmerkei save begalinėms kančioms. Kaip gaila, kad ta vargšiukė turėjo nukentėti... Tikimės, jog sulauksime jos ligoninėje, juk taip visko neužbaigsime. :)
Pasirašo Raudonieji Ereliai."
Puoliau iš mašinos ir visu greičiu nulėkiau atgal į Bekos palatą.
Tačiau jau buvo vėlu... Atbėgęs pamačiau tik tuščią sujauktą lovą ir pravirą langą.
Apvažiavau aplink ligoninę ir nieko neradau.
Susisiekiau su savo gauja, pranešiau, jog skubiai atvažiuotų.
~po kiek laiko~
Atvažiavome prie "labai slaptos" erelių 'slėptuvės' .
-Jeigu po 5min negrįšiu - pulkit.- pasakiau aš ir išėjau ieškot Bekos ir tų kvailių.
Apėjau visą slėptuvę, nieko nėra. Netoli pastebėjau keistas duris ir jau nuspėjau, kad jie bus ten...
Už manęs jau ėjo pastiprinimas.
Tyliai pravėriau duris, ir iškarto išgirdau balsus.
Mes juos prigavom.
*Rebekos POV*
Visą laiką jaučiau Yoongi šalia. Supratau, kad jis mane surado ir atvežė į ligoninę.
Gulėjau palatoje viena. Kai staiga pro langą įlipo du kaukėti vyrai. Aš bandžiau keltis iš lovos ir bėgti, tačiau buvau per silpna. Jie mane sučiupo ir uždengė burną, kad nesukelčiau triukšmo.
Tuomet jie mane atvežė į kraupų rūsį ir pririšo prie kėdės. Meldžiausi, kad Yoongi atvažiuotų manęs išgelbėti...
Tie baisūs vrai šaipėsi iš manęs ir grąsino, jog nužudys mane.
Staiga vienas iš jų įpjovė žaizdą per visą mano žandą ir aš suspiegiau, nors ir mano burna buvo surišta.
Kaip tik tą sekundę iš niekur nieko pro duris įsibrovė Yoongi su ginklu rankose.
Vienas iš jų šovė į Yoongi, tačiau laimei, pro šalį.
Tuomet į patalpą užėjo kaip supratau, Yoongi pastiprinimas.
-Jeigu prisiartinsite bent žingsniu jūsų gražuolė mirs.-pašaipiai sušaukė vienas vyras ir prirėmė peilį prie mano gerklės.
Aš žiūrėjau į Yoongi ir mačiau baimę jo akyse.
Yoongi nuspaudė gaiduką ir pataikė tiesiai tam vadeivai į galvą. Jis bekrisdamas truputėlį įbrežė mano kaklą su peiliu, kuris po sekundės jau gulėjo ant žemės.
Pastiprinimas puolė tvarkytis su likusiais, kai tuo metu Yoongi puolė prie manęs.
-Tau viskas gerai?- švelniai paklausė jis beatrišinėdamas mane ir pažvelgė į mano akis gailiu žvilgsniu.- Aš labai atsiprašau dėl visko Beka...
-Viskas gerai...-Pasakiau aš ir nusišypsojau, nors mano akys buvo pilnos ašarų.
Jis paėmė mane ant rankų ir nunešė iki mašinos.
Pasodino mane į priekinę keleivio sėdinę ir pradėjo valyti mano žaizdą, kai aš tuo metu tiesiog žiūrėjau į jį.
Buvau begalo pavargusi ir nusilpusi.
-Kaip dūrio žaizda? Reikia į ligoninę?- ramiu balsu paklausė jis.
-Prašau nuvešk mane namo. Žaizda užbintuota viskas gerai.
Jis nuleido akis žemyn, atsisėdo už vairo ir pradėjo važiuoti link mano namo.
Kai atvažiavom Yoongi palydėjo mane iki buto.
-Lik sveika, Rebeka.-švelniai pasakė jis ir paglostė mano veidą, giliai bežiūrėdamas į mano akis.
Aš priliečiau jo rankas, esančias ant mano veido ir lėtai priartėjau prie jo lūpų.
Bučinį nutraukė oro trūkumas.
-Ačiū už viską.- tyliai sušnabždėjau aš, palikau jį stovėti kolidoriuje ir įėjau namo.
_to_be_continued_
