*Rebekos POV*
Tik įžengiau pro duris ir iškart mane pasitiko sunerimęs tėtis.
-Kur buvai? Kodėl neatsiliepei? Kas nutiko???- pasipylė klausimai.
-Nesijaudink, viskas gerai. Nieko rimto neatsitiko, tiesiog įsibėžiau. Nukritau ant stiklo, kuris įbrežė man žandą ir tiek,- pamelavau aš ir dirbtinai šyptelėjau.- Nakvojau pas jį, netyčia užmigau. Viskas gerai, jis man davė darbo ir tiek. Reik tik mašiną pavairuot.
-Ir kiek dar tai truks?! Tu gali rimtai nukentėti, - piktai kalbėjo tėtis.
-Nėra kitos išeities. Nuo jo tikrai nepabėgsime ir nei vienas iš mūsų negali nukentėti. Kai dirbu su juo esu saugi, tikrai,- ramiai pasakiau aš ir užsidariau savo kambaryje.
Man taip pagailo tėčio, jis taip jaudinasi. Bet ištikrųjų ne be reikalo...
Dar to betrūko... Aš negaliu įsimylėti ieškomo nusikaltelio!!!
Rebeka, net negalvok apie tai. Negali sušikti savo ateities. Negali įsimyleti mafijos boso...
Nors, gal jau per vėlu...
*Yoongi POV*
Nužudėme visą erelių gaują. Pagaliau susitvarkėm su jais, tačiau negaliu pakęsti savęs, negaliu sau atleisti, kad Beka nukentėjo dėl mano kaltės.
Tai negali pasikartoti niekada.
Rebeka negali nukentėti. Neleisiu niekam jos nuskriausti. Ji negali įsivelti į mafiją. Niekas negali sužinoti jos, niekas negali sužinoti, kad mes pažįstami, ar įsimylėję...
Žinau, kad turėčiau ją paleisti... Tačiau negaliu.
Jai gręsia didelis pavojus, todėl turiu ją saugoti.
~kita diena~
*Chaeyoung POV*
Atėjau į mokyklą anksti. Prireikė gerų 10 minučių, kad susirinktų likusi squod'o dalis. Jennie, Jisoo, Lalisa ir galiausiai Rebeka.
Kai tik atėjo Beka, mes visos sunerimom, ant jos žando buvo didelė žaizda.
-O dieve, Beka, kas nutiko?- sunerimusiu balsu paklausiau aš.
-Tik ne čia, ir ne dabar. Po pamokų viską jums papasakosiu, -atsakė ji.
-Galim eiti pas mane,- pasakė Jennie ir mes visos sutikome.
Nuskambėjo skambutis.
*Niekieno POV*
Merginos, kaip ir nutarė, susitiko Jennie namuose.
-Na, tai skelk,- tarė Jisoo.
-Viskas liks tik tarp mūsų,- pasakė Rebeka.- Viskas prasidėjo nuo to, kad mano tėtis įklimpo į bėdą.- pradėjo pasakoti ji ir parodė rūkymo ženklą.- Mafijos bosas Suga norėjo 'pašalinti' mano tėtį. Ir aš jokiais būdais negalėjau to leisti, todėl aš pasiaukojau. Pasižadėjau dirbti su juo, padėti su kontrabanda ir tt.- šnabždėjo ji.- Pirma užduotis buvo pristatyti narkotikus, ir aš pristačiau ne tuos, sumaišiau maišus. Tas vyras pagrąsino, priduosiantis Yoongi policijai, taigi Yoongi neturėjo kitos išeities tik jį nužudyti... Nuo to viskas ir prasidėjo. Pasirodo, kad tas vyras turėjo savo komandą, kuri bandė atkeršyti Yoongi, per mane. Jie padūrė mane į nugarą su peiliu, tuomet pavogė iš ligoninės, prirakino rūsyje, taip ir gimė ši žaizda.- bakstelėjo į žandą su pirštu.- Ir visais atvėjais mane išgelbėjo Yoongi. Per tas dvi dienas, labai netikėtai, tarp mūsų kažkas užgimė...-Rebekos veide pasirodė šypsena.- Jis mane pabučiavo. Ir aš į jo bučinį atsakiau. Tačiau nebežinau, manau, kad jis mane paliko. Neberašo, o ir vakar vakare jo atsisveikinimas skambėjo kaip paskutinis...
-Nesijaudink, Beka. Viskas bus gerai,- ramino Chaeyoung.
*Rebekos POV*
*ding dong*
-Kas čia?- nustebusi paklausė Jennie.
-Ar tik ne tavo princas ant balto žirgo?- nusišypsojo Jisoo.
Visos greitai pribėgome prie durų.
Atidarau duris, o ten Yoongi. Apsirengęs juodai, pripažinsiu, jog atrodo, labai gerai...
-Beka, einam...- tyliu, sodriu balsu pasakė jis, jog man net šiurpuliukai per kūną nuėjo.
-Ką? Kur?
-Tiesiog einam.
-Na, gerai... Tuoj, palauk,- pasakiau aš ir trumpam uždariau duris.
-O Dieve...- sušnabždėjau aš joms su didele šypsena.
-Kažkas bus...-nusijuokė Jisoo.
Aš greitai apsiaviau batus,pasigriebiau kuprinę ir išlėkiau pro duris.
-Palinkėkit man sekmės.-dar pratariau joms ir išėjau.
-Tikrai kažkas bus...- tyliai pasakė Lalisa ir nusišypsojo.
