*Rebekos POV*
*bzzz*
*bzzz*
*bzzz*
Oof... Pala, ką? Jau rytas?.. Turbūt Yoongi mane atvežė namo miegančią...
Neskubėdama susiruošiau, įsidėjau ausinukus ir laiminga išėjau į mokyklą.
Tik išejau į lauką, paėjau kelis žingsnius ir girdžiu:
-Beka!!!-*pyyyp*(ne keiksmažodis, o mašinos signalas:D)
Gal pasigirdo?.. Išsiėmiau vieną ausinę, sustojau ir lėtai atsisukau.
O gi ką aš matau? Man mojuoja Yoongi pro mašinos langą.
Plačiai nusišypsojau ir pribėgau prie mašinos.
-Labas rytas, gražuole.- šypsojosi Yoongi.
Jaučiau kaip žandai užkaito.
-Ilgai laukei? Nereikėjo...- jis pakštelėjo man į žandą.- Yoongi, ahh... Už ką?- dar labiau nuraudau aš.
Jis tik nusišypsojo ir nuvežė mane iki mokyklos.
-Ačiū...- šyptelėjau aš ir taip pat bandžiau pabučiuoti jo žandą, kai jis staigiai atsuko lūpas ir prispaudė jas prie manųjų ilgam ir aistringam bučiniui švelniai braukdamas savo ranką man per plaukus.- Eii... Mes taip nesitarėm.- Nusijuokiau aš ir pavaidinau supykusią.
-Na jeigu tau nepatiko galėsim nebekartoti...- pavaidino jis nusiminusį.
-Patiko, patiko.- šypsojausi iki ausų aš ir greitai išlipau iš mašinos.
Dar atsisukau pažiūrėti į Yoongi, jis atrodė lyg vaikas gavęs saldainį. Nusišypsojau jam ir ėjau į mokyklą.
********
Tik įėjus į foje stovėjo būrys nematytų bernų, kurie man pasirodė labai nemalonūs... Nenorėdama užkliūti jiems greitai nuėjau iki klasės, kur mane pasitiko draugės.
-Beka, ar tu girdėjai?.. Mokykloje naujokai... Kažkokia gauja...- kalbėjo susirūpinusi Lisa.
-Tiksliau mūsų klasėje...- pridūrė Jennie.
-Mačiau juos foje...- pasakiau aš susirūpinusi.
Prasidėjus pamokai jie atėjo pavėlavę. Ir atsisėdo už mūsų. Mačiau kaip ChaeChae jų bijojo...
Vienas iš jų timptelėjo jai už plaukų, taip įsiutindamas mane.
Ji nieko jiems nesakė ir tik patraukė plaukus.
-Ko gi taip bijai, gražuolyte?- pašaipiai paklausė vienas iš jų.
-Kas jums negerai? Palikite ją ramybėje,- piktai atsisukau.
Jie pašaipiai nusijuokė.
-Ko tokia pikta? Draugė tai normali,- žvengė jie.
Iki kol mokytojas viską sustabdė. Nors, turbūt ne viską...
-Dar susitiksim pikčiurna,- vienas iš jų pasakė taip, kad tik mes girdėtume.
Tai išgirdusi Chaeyoung parašė man ant sąsiuvinio. "Paskambink Yoongi"
Aš keistu žvilgsniu nužvelgiau ją.
~pietų pertrauka~
Lipau laiptais link klasės, nes pietų kaip visada nevalgiau.
Kai staiga prieš mane išdygo vaikinai iš tos pačios gaujos. Širdis nusirito į kulnus... bandžiau eiti atgal, tačiau už manęs taip pat buvo keli. Viskas, man šakės.
Bandžiau greitai pralysti pro juos, deja nesėkmingai.
-Nejaugi jau išeini?- vienas iš jų pašaipiai pastūmė mane, kai staiga buvę už manęs, griebė mane už pečių ir uždengė burną. Bandžiau rėkti ir priešintis, bet jų buvo tiesiog per daug. Negalėjau nieko padaryti. Jie pradėjo mane tempti. Iki berniukų tualeto... Jie įstūmė mane ten.
Vienas iš jų prirėmė mane prie sienos ir prisiartino prie mano ausies
-Štai ka tu gauni, skundike. Su mumis geriau nežaisk, nes mirsi,- sušnypštė jis.
-Paleisk mane...- graudžiai sucypiau.
Jis tik šypsojosi su pašaipia šypsena, prikandęs lūpa, kol kiti artėjo per aplinkui. Mano rankos buvo prispaustos dar labiau prie sienos, ir jis tik:
-Tu būsi mano... Aišku? Mano. Žaislas. Mano.- sušnabždėjo man į ausį.
Ištvirkelė. Ištvirkelė. Žaislas. Niekas. Šie žodžiai skambėjo mano galvoje.
AŠ NEESU NEI VIENAS IŠ JŲ! AŠ ESU REBEKA.... Kol jie juokėsi aš įniršau ir sukaupiau visas jėgas, spyriau jam į klyną, ir tas kuris mane laikė atleido rankas bei kojas, iš skausmo. Nieko nelaukusi puoliau sprukti pro duris ir man pavyko! Bėgau kiek tik kojos nešė.
-Mes dar susitiksim, pikčiurna.- girdėjau nutolusį balsą.
Pribėgau prie klasės. Dar tik dvi pamokos, atkentėsiu.
*Yoongi POV*
Sužinojau, kad Bekai šiandien 7 pamokos. Tad po pamokų nutariau ją pasitikti, pasivaikščioti ir palydėti iki namų.
Ramiai ėjau kiemais su telefonu rankose link mokyklos, kai staiga iš niekur nieko į mane atsitrenkė Rebeka?..
-Mian...- uždususi suburbėjo ir net nepažiūrėjusi į mane bėgo toliau.
-Rebeka?!- pašaukiau aš ją
-Yoongi?..- sustojo ir atsisuko ji.- Ou fuck, reikia sprukti iš čia...- pagriebė ji mane už rankos ir pradėjo tempti iki laiptinės.
Įbėgome į laiptinę, ji uždarė duris.
-Kodėl bėgom?- sunerimęs paklausiau.
-Shhh...- uždėjo ji ranką ant mano burnos.- atėjo debilai naujokai, kurie mane norėjo išprievartaut, bet man viskas gerai.- lėtai atitraukė ranką nuo mano burnos ir padėjo savo rankas man ant pečių.
-Aš juos užmušiu.- sukandau dantis ir jau norėjau eiti, kai Beka sulaikė mane ir švelniai pabučiavo. Tai mane nuramino, bet tikrai nenumalšino pykčio tiems kvailiams.
Atsitraukiau nuo Rebekos ir išėjau į lauką, ten stovėjo tie kvailiai.
-Kaip jūs drįstate lįsti prie mano merginos?
-O kas tu toks būsi?- drąsiai paklausė vienas iš jų.
-Tavo košmaras.- priėjau prie pat jo ir iš visų jėgu sudaviau jam į jo šlykštų snukį.
Kiti bandė mane pargriauti iš galo, tačiau aš greitai su jais visais susitvarkiau. Atjungiau juos, ir sumečiau į konteinerį, kur jiems ir vieta.
*3 asmuo*
Lėtai atmerkiu akis, tamsa. Guliu tarp maišų, šalia manęs ir kiti vaikinai. Esu konteineryje, bandžiau atsikelt, didelis galvos skausmas mane žudė.
Šlykštus atliekų kvapas, trūko oro. Galiausiai kažkaip išlipau iš konteinerio.
Tas kvailys... Kaip jis drįso mane šitaip pažeminti.
-Aš tave surasiu ir nužudysiu...- stipriai suspaudžiau kumščius.
_to_be_continued_
