-Nieko nebus. Mums nieko nepavyks... Yoongi aš... Aš negaliu.
-Beka, jeigu tu dabar nuspręsi kelio atgal nebebus.
-Aš tave myliu, tikrai. Bet man viso šito per daug...
-Aš taip ir galvojau. Tu niekuo nesiskiri nuo jos.-jis paskutinį kartą pažiūrėjo į mane nusivylusiomis akimis, apsisuko ir išėjo. Taip paprastai, išėjo.
Aš negalėjau tęsti viso šito. Aš jį dievinu tačiau...
Yra daug dalykų, kurie neleidžia mums būti kartu.
*Trečias asmuo*
-Sveikas Suga, grįžai?
-Ahh... Taip, nebesitampysiu su jokiom mergšėm daugiau. Aš jūsų paslaugoms.
-Tai gerai tavo pirmoji užduotis...
*Yoongi POV*
Greitai išėjau iš pastato vos gavęs užduotį. Aš ir vėl grįžau prie to pačio dalyko.
Ji visai tokia pati kaip Harley.
Jos visos tokios.
Bet aš ją myliu, visdar myliu.
Suprantu kodėl ji taip pasielgė, jai buvo per daug manęs. Ji nemylėjo manęs taip, kaip aš ją mylėjau.
O dabar... Dabar jau per vėlu kažką keisti.
*Rebekos POV*
Bėgte grįžau namo, ašaros tekėjo upeliais. Kodėl viskas taip pasisuko...
Atidarau duris. Ta keista moteris visdar mūsų namuose.
-Aš padariau tai ko tu norėjai. Išsiskyriau su Suga. Dabar palik mane ir mano šeimą ramybėje.
Ji išėjo. Aš likau viena, savo mintyse.
Ar tikrai daugiau jo nebepamatysiu? Nejaugi jis toks tikras, kad man neberūpi?..
*Harley POV*
Na, o dabar, kai atsikračiau tos kvailės. Yoongi mano, tik mano.
Dabar liko tik jį surasti.
Pabandžiau paskambinti senu jo numeriu.
-Klausau?-pasigirdo užkimęs balsas.
-Sveikas, Yoongi.
-Kodėl tu man skambini.
-Aš tavęs pasiilgau, meškiuk...
-Ko tau reikia?
-Turiu kai ką, kas tau svarbu. Susitinkam mūsų senoje vietoje. Kaip ir ankščiau... Lauksiu, bučkis.-numečiau ragelį.
*Yoongi POV*
Kaip ta kalė sužinojo apie Beka...
Nors man jau neberūpi mūsų santykiai, tačiau negaliu leisti jai mirti. Nes ta kalė tikrai iš pavydo padarytų bet ką. Todėl nutariau susitikti su ja ir akis į akį išsiaiškinti ko jai reikia iš manęs.
Nuvažiavau į nutartą vietą iš kart po to, kai baigiau dar vieną žmogžudystę.
Išlipau iš mašinos ir pamačiau ją.
Ilgi, juodi, tiesūs plaukai. Aptemptas juodas kombinezonas. Aukšti juodi batai. Aštrus rudaakės žvilgnis ir beabejo milžiniškas akių apvedimas. Ji visiškai nepasikeitė.
-Atiduok man merginą ir baigiam šitas nesamones.-piktai pasakiau aš.
-Tai visgi tau ji dar rūpi... Nors ir ji paliko tave. Pasirink, Yoongi. Ji liks gyva tik jei tu pasirinksi būti su manimi ir mane mylėti.
-Gerai. Aš sutinku su tavo pasiūlymu.
Harley ištraukė surištą Rebeką iš bagažinės.
-Nori, kad ji nenukentėtų? Pabučiuok mane, įrodyk, kad myli mane, meškiuk.
-Žinoma.-nusišypsojau ir iš lėto priartėjau prie jos.
*Rebekos POV*
Jis lėtai priėjo prie jos. Paglostė jos skruostą.
Jaučiau kaip mano širdis dūžta. Nejaugi jis tikrai mane pamiršo?
Ir tada jis ją padūrė peiliu. Čia pat, prieš pat mano akis. Yoongi nužudė ją.
-Yoongi...-ji krito ant žemės.
Mačiau įtūžį jo akyse. Yoongi nekentė jos. Nekentė jos visa širdimi.
Jis priėjo prie manęs ir atrišo mane.
-Kodėl taip pasielgei...- valiausi aš ašaras.
-Ar ji tau liepė išsiskirti su manimi?!- piktai, pakėlęs balsą paklausė jis.
-Yoongi aš...- jis stovėjo priešais mane ir žudė mane savo žvilgsniu, nuleidau galvą.
-Rebeka ar ji tau liepė išsiskirti su manim?!- rėkė jis ant manęs.
-Taip!
-Kodėl tu man nesakei...- jis susiemė už galvos ir nusisuko.- Beka tu turėtum man sakyti viską.
-Aš nežinau... Yoongi...
-Važiuok namo, Rebeka.- jis padavė man savo mašinos raktus, net nepažiūrėjęs į mane.
Aš greitai įsėdau į mašiną ir išvažiavau.
************
Grįžau namo, tėvai jau buvo grįžę po darbo. Nutariau pasikviesti drauges nakvynei.
Po valandos gavau skambutį iš Lalisa.
-Beka? Kodėl prie tavo durų stovi trys gražūs vaikinai, kurie neįsileidžia mūsų pas tave?
-Ką palauk, tuoj išeisiu.
Išėjau iš namų ir tikrai. Prie mano namų stovėjo kažkokie trys vaikinai.
-Kas jūs?- nustebusi paklausiau.
-Suga liepė mums saugoti tave, kol jo nebus.- pasakė vienas iš jų.
-Manęs nereikia saugoti. Važiuokit iš čia.
-Rebeka, mum buvo liepta. Mes nieko negalim padaryti, atleisk. Jis prašė perduoti tau šį laišką.- vaikinas su miela šypsena padavė man laišką.
-Gerai... Ačiū...- nedrąsiai paėmiau laišką iš jo rankų.- Čia mano draugės... Gal jas įleisit?
Jie neprieštaravo.
Mes visos greitai nubėgome į mano kambarį ir susėdome ant lovos ir aš pradėjau garsiai skaityti laišką.
"Beka,
Kaip pati matei, turiu reikalų, kuriuos turiu sutvarkyti. Mano bendradarbiai pasaugos tave šį laiką, kol aš būsiu išvykęs. Tikiuosi dėl to labai nesupykai.
Nepaisant visko, labai tave myliu.
Suga."
Po kiek laiko nutarėm iškepti mūsų apsauginiams keksiukų ir šiek tiek su jais pabendrauti, nes merginos nenustojo cypti kokie jie gražūs ir kaip jos nori su jais susipažinti.
Taip ir padarėm. Iškepėm keksiukų ir tyliai, nepažadindamos tėvų išsliūkinom iš buto į kolidorių.
Jie buvo susėdę ant grindų, snūduriavo.
-Ką jūs čia veikiat?-paklausė Lalisa.
Visi staigiai atsistojo pamatę mus.
-Iškepėm jums keksiukų!- sucypė Chaeyoung laikydama lėkštę pilną šokoladinių keksiukų.
-Tai pabandykit palaikyti draugišką ryšį ir susipažinkim.- kalbėjo Jennie.- Aš Jennie.
-Lalisa.
-Chaeyoung.
-Jisoo.
-Kaip jau turbūt žinot, Rebeka.
-Aš Jungkook.- meiliai nusišypsojo kiškutis, mačiau kaip Lalisa į jį žiūrėjo. Nejaugi būtina iškarto kažką nusižiūrėti, nesuprantu...
-Jimin.- prisitatė mielas vaikinukas.
-Ir Taehyung, vadinkit mane Tae.- nusišypsojo trečiasis.
-Whooho! Prašau jums keksiukai. Nuo šiol mes draugai.- nusišypsojo Chaeyoung ir padavė lekštę Jimin.
-Jums čia nešalta?- paklausė Jisoo.
-Tik nesakykit, kad pasiliksit čia nakčiai...- sumurmėjau aš.
-Na taip... Deja, pasiliksim.- pasakė Taehyung.
-Tai mes tada atnešim jums pledų.-šyptelėjau aš ir pastūmiau jas vidun.
Padaviau Jisoo pledus, ta greitai juos nunešė jiems.
Mes atsigulusios dar ilgai kalbėjomės iki kol užmigom. Pasirodo, kad jos dar spėjo favoritus išsirinkti...
*Yoongi POV*
-Suga, ar tu tikras, kad atsisakai?
-Taip, tai buvo klaida. Nereikėjo man pas jus grįžti.
-Tikiuosi tai buvo paskutinis kartas, kai grįžai. Nes mums nebereikia tokio nario kaip tu.
_to_be_continued_
