Kažkas ką galėčiau jausti

~4~

Kitą dieną, kaip ir buvo žadėta, lygiai dešimtą valandą vakaro, tetos karieta buvo atvažiavusi pasiimti dviejų merginų. Jos buvo linksmai nusiteikusios, nepaisant to, jog Torė nenorėjo kažkur vykti.

Vežikas sudėjo merginų ryšulius į karietą. Torė atsisuko į namus ir iškviepė. Ji nežinojo kada juose ji dar pasirodys. Galbūt jos tetos planas yra suvesti ją ir Kordą? Tačiau Torė bandė tokias mintis vyti lauk iš galvos.

-Sese, viskas gerai? - Leila stovėjo ant laiptelio, kuris vedė į karietos vidų.

-Žinoma. - nusišypsojo Torė baltaplaukei. Leila šyptelėjo ir įlipo vidun. Viktorija pažiūrėjus žemyn, įlipo taip pat į karietą.

...

-Oho, tetos Greisės namai dabar atrodo žymiai didesni. - sušnabždėjo Leila Viktorijai. Torė sukikeno, nes jos paskutinį kart čia lankėsi, kai jos buvo dar mažos, linksmos mergaitės.

Jas pasitiko aukštas, tvarkingai apsirengęs vyras. Tikriausiai jis buvo šių namų ūkvedys. Bent taip manė Viktorija.

-Panelės, sekite paskui mane. - nusilenkė vyras ir paėmęs jų ryšulius, be jokių sunkumų nešė į didžiulius namus.

Vos seserims įėjus į tetos namus, jas šiltai pasitiko teta su dėde.

-Mano brangiausios, atvykote. - nusišypsojo Deimonas ir jas šiltai apkabino. Tą padarė ir Greisė.

-Kur Elizė? - apsidairė Leila ir staiga pamatė siluetą. Mergina sustingo ir pasisuko į seserį. Viktorija nekreipė į tai dėmesio, pasakydama, jog tai tik vienas iš tarnų. Tačiau Leilos širdis vis labiau spurdėjo prisimindama sapną. Kas jei ji nesapnavo?...

-Elizė mokosi Švedų kalbos. Jai pravers kai ją siųsime į Švedijos vienuolyną. - šyptelėjo teta Greisė. Viktorija susidomėjo.

-Kodėl? Argi ji dar nepermaža? - suraukė antakius Torė, prisimindama, jog pusseserei greitai bus tik septyneri.

-Iškart po jos septinto gimtadienio, išvešime ją. Ji turi išmokti viską su kitais žmonėmis, ne tik su mumis, bei mūsų "tarnais" . - paaiškino viską Greisė ir pasitaisė žalsvą suknelę.

-Supratau... - sukuždėjo Viktorija ir atsiduso. Jai jos korsetai niekada nepatiko. Jie dusindavo, bei net gąsdindavo.

-Kur mūsų kambariai? - Leila nusipurtė nuo išgąsčio ir paklausė tetos.

-Leila, tave į kambarį palydės Selestė, tavo kambarinė šiam mėnesiui. - šyptelėjo teta. -O tavo, - kreipėsi ji į Torę -Antrame aukšte, pačiame gale, su balkonu po dešine. Tave palydėsiu aš. -Išsišiepė teta ir palaukusi, kol jos vyras, bei baltaplaukė dukterėčia išeis, pažvelgė į Torę.

Tada Viktorijai įsikabinusi į parankę, pradėjo lipti marmuriniais laiptais.

-Žinau, jog pradėsi prieštarauti, stengsies iš čia išvykti, tačiau noriu tave sutuokti, pati tą žinai. Noriu sutuokti ir Leilą, todėl šį mėnesį pas mus svečiuosis daugiau svečių. - pasakojo teta, o Viktorijos širdis spurdėjo iš nerim0.

-Teta... - bandė prieštarauti Torė, tačiau jos teta ją pertraukė.

-Tavo tėvai to norėtų. - atsiduso Greisė ir palikusi savo sesers dukrą, išėjo į apačią.

Torė atidarė duris ir ją pasitiko gaivus Anglijos vėjas. Galbūt teta teisi? Torė, tu nemaža mergaitė. Ji prieštaravo pati sau.

Kordas sėdėjo gražioje, baltoje sveitainėje. Tokios jis dar nebuvo matęs. Net Elžbietos, jo gyvenimo meilės sveitainė, neprilygo šiai.

-Atsiprašome, jog privertėme laukti, Viktorija visada tokia. - sukikeno aukšta, liesa, tamsaus plauko moteris. Jos žalios akys kelis kart sumirksėjo, tačiau jos nebuvo tokios žalios kaip Torės.

-Nieko tokio, miledi. Aš palauksiu, turime visą mėnesį. - nusišypsojo Kordas ir pažvelgė į Deimoną. Deimonas įtarė, jog Kordas kitoks. Sevidžas tai puikiai suprato. Jam net nereikėjo skaityti jo minčių.

-Jūsu kambarys šalia Viktorijos, tik į dešinę. - nusišypsojo Greisė. Kordas padėkojas, patraukė į viršų.

Jis jaudinosi susitikti akis į akį su akinančiai gražia mergina, kurią jis prisimena kaip savo Elžbietą, kurią nužudė jis pats, norėdamas paversti tokia kaip ir jis. O, Dievaži, kiek metų jam prireikė atsistosi ant kojų ir tik Rafaelis žino kaip stipriai už tai save kaltina.

Kordas užlipęs į viršų, korlidoriumi praslinko į patį galą. Jis išgirdo kaip stipriai keikiasi mergina. Elžbietos balsas... pamanė jis. Jam nieštėjo, kaip jis norėjo sužinoti kodėl Viktorija, išauklėta mergina šitaip isterikuoja. Kas jei tai dėl Kordo? Ne, negali būti.

Staiga Kordas išgirdo plėšimą ir šuktelėjimą.

-Prakeikta Anglijos mada! Prakeikti korsetai! - sušuko Torė. Vien žinojimas, jog ji ten, be korseto ir su vieninteliu sluoksiniu rūbų, jis norėjo atlapoti duris ir ten pat jai parodyti, kas prakeiktai malonu.
Bet ne.
Jis jos nelies.
Kol kas.
Kol jo apetitas paaštrės visomis prasmėmis.
Jo akys raudonos it kraujas dabar.
Kas bus kai ją pagaliau pamatys?...