*Ring... *Ring...
-Oho, tu pirma man paskambinai. Tai stebuklas!
-Labas rytas ir tau. Nori pažaisti žaidimą?
-Kokį žaidimą?
-Dvidešimt vieną klausimą.
-Gerai, aš pradėsiu. Kiek esi turėjusi vaikinų?
-Vieną...
-Ir viskas? Paskui tave turėtų eiti šimtai vaikinų.
-Bet taip nėra.
-Tai kas jums nutiko?
-Galim apie tai nekalbėti šiandien? Mano eilė! Kiek merginų tu esi turėjęs?
-Keturias.
-Ohh.. tai daug.
-Žinau, bet nesuprask manęs klaidingai, tai buvo tik tam, kad pamirščiau kitus likusius santykius.
-Oh, atsiprašau.
-Neatsiprašinėk, tai mano kaltė. Taigi, ar turi simpatiją?
-Nooope. Mano eilė. Kodėl dar vis slėpiesi nuo manęs?
-Nes aš nenoriu prarasti šios mažos draugystės. Tu manęs nekęsi jeigu sužinosi kas aš.
-Na...
-Mano eilė. Ar tu man paskambinai, kad tik pažaistum šį mažą žaidimą?
-Ne, paskambinau, nes turėjau kai kur nueiti ir mes negalėsime kalbėti. Mano eilė, kiek merginų buvai įsimylėjęs?
-Vieną.
-Savo pirmąją merginą?
-Taip. Mano eilė. Kodėl atsiliepi į mano skambučius, nors ir esu beviltiškas?
-Bent jau žinai tiesą. Na, aš neturėjau daugiau ką veikti, plius norėjau sužinoti kas tu toks ir iš kur tiek apie mane žinai.
-Taip ir galvojau.
-Gerai, paskutinis klausimas ir turėsiu eiti. Kokie buvo mūsų santykiai?
-Jie... Jie buvo geri. Mes buvome lyg geriausi draugai.
-Wow, nesitikėjau to. Pertęsime rytoj?
-Žinoma, iki.
-Iki.
*Beep....
