LOUIS
Visas tas slėpimasis nuo Lily spaudžią man galvą. Nebenoriu daugiau slėptis nuo jos, bet ir nenoriu nutraukti mūsų ir taip trapaus bendravimo. Bet melavimas manęs niekada neprivedė prie gero, neprives ir dabar.
Giliai įkvėpiau ir kelias minutes tiesiog stebėjau savo telefoną vis galvodamas apie tai, kas nutiks, kai ji žinos, kad tai aš. Kad vėl grįžau į jos gyvenimą, kai iš jo išėjau prieš tai ją įskaudinęs.
-Nustok būti bailiu ir tiesiog jai paskambink.-sumurmėjau sau ir atrakinęs telefoną, susiradau jos telefono numerį.
LILY
*Ring... *Ring...
*Ring... *Ring...
*Beep...
-Kodėl neatsiliepi jam? Jis tau nenustoja tau skambinti, kaip išprotėjęs.
-Ne, Bella. Tegul jis toliau skambina, aš tikrai neatsiliepsiu.
-Paklausyk, aš žinau, kad tu pyksti ant jo, bet aš esu tikra, kad jis nori visa tai sutvarkyti.
-Man nerūpi.
-Aš esu tavo draugė nuo pradinių klasių ir aš buvau su tavimi per viską. Net per tavo skyrybas. Aš suprantu, kaip sunku nutraukti trijų metų santykius. Louis buvo asilas, kuris tave įskaudino ir per kurį tu nepasitiki kitais vaikinais, bet ne visi yra kaip jis.
-Aš žinau, bet kodėl tu jį lygini su Louis?
-...
-Aš jam nieko nejaučiu, Isabella!
-Nors taip pasakei jam, kai buvai girta, bet aš žinau, kad yra kitaip.
-Aš net nežinau kas jis toks. Kaip jis man galėtų patikti? Ir nustok vartyti akis, tai mane erzina.
-Aš išmokau to iš tavęs.
