LOUIS
Bandžiau vėl jai skambinti, bet kitame ragelio gale ir vėl pasigirdo robotiškas moters balsas. Padėjau telefoną šalia savęs ir perbraukęs pirštais sau per plaukus, nuleidau ranką ir užsimerkiau.
Niekada negalvojau apie savo veiksmų pasėkmes. Niekada. Dariau viską dėl adrenalino ir žinojau, jeigu būčiau galvojęs apie pasėkmes, nebūtų taip įdomu. Bet kai kalba pasisuką apie Lily, viskas yra kitaip. Aš niekada nesupratau, kokia ji man yra svarbi iki tol kol jos nepraradau. Nuo tos dienos visas mano gyvenimas atrodo pagreitėjo ir tai privertė mane nieko nebejausti. Viskas, apie ką aš galėjau galvoti buvo ji. Tas noras pajausti adrenaliną dingo. Dingo ir noras ką daryti toliau. Bet vėl išgirdęs jos švelnų balsą, kaip ji vėl su manimi kalbėjo, kaip ji mane erzino, atgaivino mane. Vėl pajaučiau tą norą būti gyvu ir gyventi, ne tik egzistuoti.
Giliai įkvėpiau ir atsikvėpęs, atsimerkiau. Paėmęs savo telefoną į rankas, atsistojau nuo sofos ir pasiėmęs automobilio raktelius, išėjau iš namų užrakindamas namų duris.
Einant automobilio link, vėl jaučiau kylanti adrenaliną ir kaip smarkiai plaka mano širdis. Pasiilgau to jausmo ir tikrai nežadu jo vėl paleisti. Kaip ir nežadu daugiau niekada paleisti savo Lily.
