Jin's sister♡BTS|FF

11

*Seokjin POV*

Karolina jau po truputi atsigauna. Visą laiką šalia jos buvo Yoongi. Kad ir kiek siūliausi jai pereiti į mano kambarį, ji visko atsisakė. Matau kaip ji rūpi Yoongi.
-Hyung, ar kažkas tarp jūsų vyksta?- nugirdau Jimin besikalbantį su Yoongi.
Todėl nutariau paklausti Karolinos. Žinau, kad Yoongi geras ir atsakingas, tačiau tikrai nerizikuosiu, juk tai mano sesuo. Ir aš kaip vyresnysis brolis esu atsakingas.

-Karolina?..- tyliai užėjau į kambarį.
-Taip?..- tyliai atsakė ji ir nusišypsojo.
-Kaip jautiesi?- prisėdau ant lovos krašto.
-Gerai, kaip matai tikrai gerai.- ji nusišypsojo.
-Karolina... Ar kažkas tarp jūsų vyksta?- paklausiau ir žiūrėjau tiesiai jai į akis.
-Mūsų?.. Amm... Kaip čia pasakius, nemanau...- ji nuleido savo blizgančias akis.
-Tu gali man pasakyti...- paėmiau jos ranką.
-Žinau, Seokjin, žinau.- ji šypsojosi ir suspaudė mano ranką.- Yoongi... Ir aš? Nemanau, kad tai įvyks...- ji ir vėl nusišypsojo.
-Bet tu jį myli?..
-Bet tarp mūsų vistiek nieko nebus...

*Yoongi POV*

Stovėjau prie savo kambario durų. Girdėjau kaip Karolina kalbasi su Jin.
-Bet tarp mūsų vistiek nieko nebus...- atsakė ji. 

Išlėkiau iš namų. Ji visą laiką žaidė su manim? Ar aš jai per prastas? Ji nenori rimtų santykių...

O aš kaip kvailys tikėjaus...
-Kur išeini?-man kelią pastojo Aleksandra.
-Niekur... Pasitrauk...- bandžiau švelniai ją pastumti į šoną.
-Nesitrauksiu!- supyko garbanė.- Kas nutiko? Kodėl taip išlėki, ką?
-Klausyk, Aleksandra... Aš tikrai neprivalau tau aiškintis...- patraukiau ją į šalį ir išėjau iš namo.
-Jeigu įskaudinsi Karoliną, patikėk manim...
-Aš? Įskaudinsiu?!- atsisukau.- Apie ką gi mes kalbam...

*Aleksandros POV*

Nulėkiau į Yoongi kambarį.
-Kodėl Yoongi taip išlėkė iš namų? Kas nutiko?- įsiveržiau į kambarį.
-Jis turbūt kažką netaip suprato...- Karolina atsisuko į Jin.
-Ar tas kvailys klausėsi...- Seokjin tonas pasidarė piktas. Jis atsistojo ir išėjo iš kambario. Karolina paskui jį, atėjo prie manęs.
-Jimin?! Namjoon?! Suraskit ir kuo greičiau partempkit Yoongi. Ei! Kur visi???- girdėjosi Seokjin balsas.
-Jis tau kažką sakė?- ji paklausė.
-Aš bandžiau jo išklausinėt kas buvo. Nieko jis man nepasakė...
-Aš manau, kad mes turėtume važiuoti namo, Saša...- kiek nusiminusi ji pasakė.
-Ką?.. Kodėl? Savaite ankščiau? Aš tik pradėjau susibendraut su Jungkook... Karolina...
-Ar tu nesijauti nenorima šiuose namuose? Nagi, pripažink. Tai jaučiasi. Jie nesijaučia gerai šalia mūsų...- rimtai kalbėjo ji.
-Šitas tai faktas, bet gi gal jiem tiesiog neįprasta... Bet tu pažiūrėk į Yoongi... Jis tave myli Kare... Kaip jis rūpinosi tavimi, kaip jis jaudinosi dėl tavęs ar tu nematai?..- šyptelėjo ji.
-Aš netikiu, Saša... Mum būtų geriau išvažiuoti... Mokslai laukia, tėvai. Nejaugi viską pamiršai?

*Rebekos POV*

-Oj, atsiprašau man kažkas skambina.- išsitraukiau telefoną ir atsiliepiau.
-Rebeka, kur tu?- pasigirdo kiek sunerimęs Karolinos balsas.
-Mes su vaikinais parke būnam. Ar kas nutiko?
-Mes vykstam namo. Atsisveikinam su visais ir važiuojam.- rimtai pasakė ji.
-Pala, ką?! Kodėl? Mes dar turėjom savaitę.
Ji atmetė.
-Kas nutiko?- paklausė kiek sunerimęs Taehyung.
-Mes važiuojam namo...- tyliai, nusiminusi atsakiau aš bežiūrėdama į žemę.

*Karolinos POV*

-Karolina, nevažiuok. Prašau
-Atleisk Seokjin,- apkabinau jį.- Mes susitiksim.
-O kur Yoongi?- paklausė Rebeka.- Tu ką ruošiesi su juo neatsisveikinti?!
-Palaukit, reikia pakviesti Yoongi. Jūs negalit išvažiuoti neatsisveikinusios.- pasakė Hoseok.
-Niekas nieko nekvies.- pasakė Seokjin ir niekas su juo nesiginčijo.

Mes visos iš eilės apsikabinome vaikinus ir su jais atsisveikinom.
-Aleksandra... Ar tu tikrai turi išvažiuoti?..- tyliai paklausė Jungkook žiūrėdamas į žemę ir belaikydamas Aleksandros rankas.
-Ahh... Jungkook...- Ji švelniai pakėlė jo veidą ir žiūrėjo tiesiai jam į akis. Mačiau kaip jų akys žiba...- Mes dar susitiksim. Tikrai.- ji priartėjo prie jo ir pabučiavo jo lūpas...

Greitai ir mama atvažiavo mūsų paimti. Paskutinį kartą atsisveikinom su Seokjin ir išėjom.
Pakeliui užvažiavom atsisveikinti su teta Lucy ir jos vyru.
O po valandos jau sedėjome lėktuve.
Kaip greitai viskas baigėsi...

-Mes beveik buvome kartu...-pasakiau aš.
-Tai ne pabaiga Karolina... Jūs dar susitiksit.- ramino mane Aleksandra.
Lėktuvas jau pradėjo kilti.
-Ne ne ne!-Rebeka iš niekur nieko sukruto, kad net visi žmonės lėktuve atsisuko į ją.- Aš pamiršau, pamiršau.- Ji atsisuko į mane užsiėmusi už galvos.- Pamiršau telefoną.

~flashback~

Eidama kolidoriumi pamačiau Tae kambario atvertas duris. Užeinu. Visi baldai juodi. Kambarys labai tvarkingas ir gražus. Negaliu atsistebėti. Ant stalo stovi visų vaikinų nuotrauka.

~end of flashback~

-Turbūt palikau Taehyung kambaryje...
-Galbūt tai proga jums labiau suartėti...- keistai šyptelėjau aš ir mes visos nusijuokėme.

*Taehyung POV*

Guliu savo kambaryje, žiūriu į lubas ir galvoju. Kodėl ji sakė, kad aš jos bias, nors visai į mane nežiūrėjo? Visai su manim nebendravo? Visą laiką ji buvo su Hoseok...
Nejaugi jis geresnis už mane?..
Staiga išgirdau, kad kažkas vibruoja po man lova. Pasilenkiau pasižiūrėti. Telefonas.
Paėmiau jį. Ant dėkliuko buvo mano nuotrauka. Skambino nepažįstamas numeris. Atsiliepiau.
-Labas Rebeka, čia Hoseok.- jaučiau kaip kumščiuose kaupėsi nevaldomas pyktis. Ji davė savo telefono numerį jam...
-Kodėl ji davė tau savo telefono numerį, kvaily!- rėkiau į telefoną.
-Taehyung?..- sutriko jis.

_to_be_continued_