180°

8

Dabar jos parodys tikruosius savo veidus. Visos merginos šypsojosi. Susiriečiau bijodama to kas nutiks toliau. Merginos pamojo man kviesdamos kažkur. Net neketinau pajudėt. Eiviltė čiupo mano ranką ir pakėlusi mane nuo sofos išsitempė iš svetainės. Stovėjau kažkokiam kambarį visa persigandusi.
-Vaikinai miega, tai mes nusprendėm juos pagražint,-nusijuokė Zuzana parodydama kažkokius indelius. Nepatikliai pasižiūrėjau į visas merginas kurios juokėsi.
-Tik būkit tyliai,-pridėjo piršta prie lūpų Vineta eidama į svetainę. Sekiau paskui merginas nežinodama ką daryt. Jos visos priėjo prie vaikinų ir pradėjo kažką daryt, kai baigė bandžiau nesusijuokt, vaikinų veidai buvo išmarginti. Nesusilaikiusi susijuokiau. Raivis sujudėjo ir merginos pradėjo artintis durų link. Kažkuri iš merginų taip pat susijuokė pažadindama Mantarą. Vaikinas atsisėdo ir pasižiūrėjo į mus nesuprasdamas iš ko mes juokiamies.
Tuomet jis pasižiūrėjo į kitus vaikinus ir susijuokė. Raivis pabudo ir pažiūrėjes į Mantaro veidą taip pat pradėjo juoktis.
-Tavo veidas padažytas,-jie abu vienu metu pasakė ir susiraukė. Tuomet apžvelgė visus vaikinus kurie pradėjo budintis. Jų žvilgsniai sustojo ties mumis.
-Mergos, bėgam,-pasakė Zuzana ir visos merginos pasileido bėgt, aš paskutinė susipratau kas čia vyksta ir taip pat pradėjau bėgt nuo vaikinų. Kadangi šito pastato gerai nepažinojau, ir nežinojau kada galiu atsidurt akligatvyje pasileidau į lauką. Kojinės iškart permirko bet man tai nerūpėjo, man buvo linksma. Nubėgau į kažkokią pavėsinę ir atsitūpusi giliai kvėpavau. Po minutės išgirdau merginų rėkimą. Jos visos taip pat atbėgo į pavėsinę tik tiek, kad jos buvo su striukėm ir batais. Visos atsitūpė slėpdamosios už medinės tvorelės kuri juosė visą pavėsinę. Kažkas iš kitos pusės trenkėsi į pavėsinę ir aš krūptelėjau.
-Tik ne tai,-pasakė viena iš merginų ir aš dar labiau išsigandau. Mums virš galvų pradėjo skraidyt sniegas. Merginos iš kišenių išsitraukė pirštines ir paimdamos sniego mesdavo atgal. Mes taip su sniegu prasimėtėme labai ilgai, kol visos merginos buvo šlapios. Galiausiai visi pavargę grįžo į vidų. Buvau sušalusi bet nesigailiu, su mielu noru tai pakartočiau. Visi išsiskirstė į savo kambarius. Kuo greičiau persirengiau ir palindau po kaldra.

Pabudau nuo šalčio. Susiraukusi atsisėdau lovoje. Mano akys iškart užkliuvo už lango kuris buvo plačiai atidarytas. Susiraukusi mažais žingsniais nuėjau prie lango ir jį uždariau. Kelis kartus nusičiaudėjus grįžau atgal į lovą. Būtu labai blogai jei susirgčiau, mano ligos niekada nesibaigdavo geruoju.

Vos atsikėlus nuėjau į spintą ir susiradau pačius storiausius rūbus, atrodė, kad tuoj sustingsiu. Man besirengiant išgirdau atsidarant kambario duris.
-Panele?-pasigirdo Zojos balsas. Išėjau iš kambarėlio.
-Atnešiau jums suknelę,-mergina pažiūrėjo į rūbą kurį laikė rankoje. Pasižiūrėjau į drabužį kuris neteiks visiškai jokios šilumos. Papurčiau galvą.
-Panele jūs negalite būti prie princo šitaip apsirengus,-ji nužvelgė mane nuo galvos iki kojų. Staiga atėjo suvokimas kurio vengiau taip ilgai. Ji teisi aš tesu bevertė vergė o Mantaras yra princas, kokia aš buvau kvaila, jis manim rūpinos tik todėl, kad tai jo pareiga. Aš visiška kvailė. Paėmiau iš Zojos suknelę ir persirengiau. Oda iš karto pašiurpo. Norėjau vėl apsirengti kuo šilčiau, bet Zoja buvo teisi, prie princo nevalia taip rengtis. Paskui Zoją nuėjau į valgomajį ir atsisėdau prie stalo, apsidairiau ir supratau, kad čia buvau viena.
-Princas neužilgo ateis,-pasakė Zoja ir pasišalino. Rankomis apsikabinau save, kad būtu šilčiau ir laukiau. Po kelių minučių į valgomajį iėjo Mantaras.
-Sveika, atleisk, kad priverčiau laukti. Kodėl niekas neatnešė tau maisto?-vaikinas susiraukes atsisėdo šalia manęs. Patraukiau pečiais.
-Šiandien pabūsi su Eldaru, aš turiu darbų,-vaikinui tai pasakius linktelėjau galva. Atnešė maistą, nuo kurio kvapo pradėjau čiaudyti. Mantaras greit pavalgė ir palinkėjes geros dienos išėjo. Sėdėjau ir žiūrėjau į lėkštę su maistu. Suvalgiau kelis kasnius ir daugiau nebegalėdama sėdėt nuėjau į kambarį su televizoriumi. Atsisėdau ant sofos ir susisukau į dekį.

Pabudau išgirdusi žingsnius.
-Atleisk, nenorėjau pažadinti,-prašneko raudonplaukis atidarydamas spintelę. Eldaras pasiėmes pora maišelių atsisėdo šalia manęs ir vieną iš maišelių padavė man. Nusišypsojau pamačiusi debesėlius.
-Ką nori šiandien nuveikti?-vaikinas atsidarė kitą debesėlių maišelį. Truktelėjau pečiais nežinodama ką jam atsakyti. Raudonplaukis pasižiūrėjo į mane ir susiraukė.
-Tau šalta?-jis paklausė o aš tik palinksėjau galva. Eldaras nuėjo prie kažkokio aparačiuko ant sienos ir kažką ten pamaigė.
-Keista, temperatūra kaip visda, tuoj ateisiu,-jis sumurmėjo ir išėjo. Po poros minučių vaikinas grįžo su kažkokiu aparačiukų, man atrodo jau esu jį mačius. Raudonplaukis priglaudė ta daiktą man prie kaktos ir jam supypsėjus patraukė.
-Trim devyni ir devyni,-vaikinas nepatenkintas sumurmėjo.