180°

5

Galiausiai visi sėdėjom didelėj mašinoj ir važiavom pirkt produktų keksiukams kurių receptą žinau mintinai.
Iėjus į parduotuvę visi žmonės atsisuko į mūsų būrį ir pradėjo sveikintis. Paislėpiau už Mantaro nugaros, nenorėdama jog kas nors mane pamatytu ar dar blogiau, užkalbintu. Pasakiau vaikinam ko mums reiks ir mes pradėjom vaikščioti po parduotuvę, žinoma vaikinai prisirinko dar visokių daiktų.
-O tu nieko nenori?-paklausė Mantaras imdamas šokolado.
-Debesėlių,-pasakiau tyliai abejodama ar nedarau klaidos.
-Ko?-susiraukė vaikinas ir aš susigūžiau gailėdamasi kad prašnekau.
-Kokių debesėlių?-paklausė sutrikęs. Papurčiau galvą bežiūrėdama į savo batus.
-Nebijok, tiesiog pasakyk ko nori ir mes tai paimsim,-pasakė Aringas padėdamas savo ranką man ant peties. Pakėliau akis į vaikiną.
-Debesėlių... Kuriuos vakar valgėm... Ir aš pataikiau iš vieno į Eldarą,-nusišypsojau tai prisiminus.
-Pala, pala, tai tas zefyras, kur vakar skrido man į galvą, buvo mestas ne Mantaro,-į pokalbį isiterpė Eldaras. Mano akys akimirksniu išsiplėtė vos supratus ką pasakiau. Nesamoningai pasislėpiau už Mantaro.
-Taigi nenuskriausiu, tau nebūtina slėptis,-Eldaras pradėjo raminti mane pamatęs jog aš jo nejuokais bijau. Šiek tiek atsipalaidavau bet nesiartinau prie raudonplaukio. Po minutės vaikščiojimo po parduotuvę, radome debesėlius, arba turbūt zefyrus.

Grįžom namo ramiai, be jokių kvailų ar linksmų nutikimų. Vaikinai sunešė visu maišus į virtuvę. Išėmiau iš mašų tai ko reiks keksiukam ir sudėjau ant stalo. Nusiploviau rankas ir pradėjau visą gaminimą. Visi šeši vaikinai stovėjo nuošalį ir stebėjo kaip aš dirbu.
-Jeigu duotum mum darbo padėtume,-nesu tikra kuris iš vaikinų tai pasakė bet likau sutrikus. Jie nori, kad aš jiems vadovaučiau?

Po poros minučių paskirsčiau darbus vaikinams ir man neliko ką daryt kaip tik stebėt kaip jie bando kažką padaryt. Mantaras su Hugonu bandė atmatuot kiek reiks miltų, Eldaras su Raiviu plakė kiaušinius, nesu tikra kodėl jie tai darė dviese, Emoris ir Aringas tirpdino šokoladą, nors nesu tikra kiek jo liks keksiukams. Iš kito virtuvės galo pasigirdo pokštelėjimas, atsisukau ir susidūriau su juokingu vaizdu. Mantaras ir Hugonas buvo aplipę miltais, nesu tikra kaip tai nutiko, bet tai pakėlė visų nuotaiką.
-Tu ne taip darai
-Ne, tai tu ne taip darai,-vos spėjau atsisukt pažiūrėt kas ten vyksta, bliūdas su pusiau išplaktais kiaušiniais atsidūrė ant Raivio galvos kaip kepurė. Visi pradėjo dar labiau juoktis o aš supratau kad tokiu tempu keksiukų nebus. Liko tik du kurie „dirbo" o tiksliau, valgė šokoladą. Eldaras atsistojo šalia manęs ir stebėjo kaip šokoladas labai sparčiai nyksta. Ištiesiau delną į Emorį ir Aringą, atsisukau į Eldarą maldaujamu žvilgsniu ir jis iškart suprato ko aš noriu. Vaikinas iš spintelės ištraukė naują šokolado plytelę ir iteikęs Emoriui su Aringu išvyjo juos iš virtuvės. Raudonplaukis atsisuko į mane, keksiukų likome kepti tik dviese.
-Man irgi išeit?-nusišypsojo vaikinas.
-Jeigu bliūdas su kiaušiniais neatsidurs man ant galvos gali likt,-tyliai pasakiau, vis dar nepriprantu šnekėt garsiai. Vaikinas tik nusijuokė ir ėmėsi tvarkyti betvarkę. Po gero pusvalandžio darbo ant stalo jau buvo dvi keksiukų skardos, teliko iškept ir darbas bus baigtas. Nusišypsojau, dar niekada tai nesimėgavau kepimu, matyt mano gyvenimas ištikrųjų keičiasi. Paėmiau skardą ir idėjus į orkaitę ketinau paimt ir kitą, bet mane aplenkė raudonplaukis. Jam pradėjsu nešt skardą link orkaitės jo kojos susipynė ir jis nukrito kartu su visais keksiukais. Susilaikiau nenusijuokus. Nustačiau rimčiausią veidą kokį galėjau šiuo metu ir pasižiūrėjau į vaikiną kuris jau stojosi nuo grindų. Mano akys lakstė nuo grindų kur buvo išpyltas visas pusvalandžio darbas iki Eldaro akių.
-Tu nužudei keksiukus,-sušnabždėjau,-tu juos nužudei,-jau garsiau pasakiau,-ką jie tau blogo padarė?-paėmiau nuo stalo kiaušinį ir pradėjau artintis prie vaikino. Jis supratęs ką ketinu daryt visu greičiu pasileido iš virtuvės. Taip prasidėjo mūsų gaudynės. Raudonplaukis per visus namus rėkavo kad jį reikia gelbėti o aš jį vyjausi kartodama kad niekas jam nepadės. Eldaras nubėgo į kambarį, kuriame buvo visi kiti vaikinai, ir pasislėpė už Mantaro.
-Kas čia vyksta?-paklausė juodaplaukis sutrikęs.
-Aš nužudžiau jos keksiukus,-iš kito kambario galo pasigirdo prunkštelėjimas. Jaučiausi drąsi ir pasitikinti savimi todėl atsisukau į vaikiną kuris juokėsi iš esamo situacijos.
-Tau juokinga? Virtuvėje yra daugiau kiaušinių,-pagrasinau Aringui ir grįžau prie savo tikrojo taikinio. Už raudonplaukio nugaros tyliai sėlino Raivis. Nespėjau susivokti kai Eldaras buvo pagautas ir nebegalėjo pajudėt.
-Ilgai neišlaikysiu jo Coliukę,-pasakė Raivis, kai Eldaras pradėjo muistytis. Kiaušinis buvęs mano rankoje susidūrė su raudona plaukų kupeta.
-Čia už keksiukus,-buvau patenkinta savimi,-o beto kas ta coliukė?-atsisėdau šalia Mantaro kuris jau spėjo pakeist savo vietą.

Kadangi esu parašiusi šiek tiek, tai keliu dabar😉😘😘😘😘