Book pages (Jimin ff , BTS ff) [ Antras sezonas atidarytas+]

10.

Kas čia vyksta?...
Pajudinusi durų rankena sustingau.
Išgirdau klykima už durų. Negaliu jų atidaryti, tai kelia man šiurpą. Po lėto dariau duris bijodama, kad kažkas mane atakuos. Ir tik pilnai atidariausi duris į mano rankas įkrito Jungkook.
Sustingau išsigandusi. Meginau Jungkook išlaikyti, bet jis krito ant grindų. Girdėjosi jo verkimas ir iš skausmo klyksmai.
Greičiausiu būdų uždariau duris ir pasilenkiau prie Jungkook.
- J- Jungkook? K-kas buvo?- klausinėjau labai išsigandusi. Jungkook pakėlė savo galvą parodydamas savo užtinusiais akis nuo verksmo ir dideles melynės jam ant veido ir rankų,  kurios kaikurios net kraujuoja. Neužilgo ir iš baimės ir pati pradėjau verkšlenti.
- Jungkook, a-atsakyk p-prašau,- tariau megindama jį paguosti.
- M-mus u-užpuolė,-prabilo jis aimanuodamas iš skausmo.
- Jungkook, kas užpuolė? K-kur k-kiti?-  klausiau.
- N-nežinau, bet jie užgauti d-daugiau n-negu a-aš,- jis pradėjo rėkti.
- Š-štai J-Jungkook sėskis,-meginau jam padėti atsisėsti. Lėtai,kad jo neužgaučiau pasodinau jį ant sofos.
Ką man daryti?! Mano galva pradėjo plyšti iš skausmo. Pradėjau vaikščioti pirmyn atgal.  Nubėgau paiimti ledukų, bintų tai ko padėtų numalšinti jam skausmą.
- Štai imk,- meginau jam padėti, bet jis prieštaravo.
- Ne, man jų nereikia, tau jų privers labiau ir kitiems,- tarė megindamas patraukti mane.
- K-ką? Jungkook, prašau leisk man tau padėti!- tariau susinervinusi, dabar nenoriu žaisti!
Šįkart Jungkook nieko nesakė ir leido man jam padėti. Daviau jam skausmo numalšintojų, kai kur uždėjau bintus ir kaikur palaikiau ledukus.
Jis aimanavo.
- J-Jungkook, k-ką m-man d-daryti?- pradėjau verkti labiau iš baimės.
Jungkook padėjo savo ranką man ant žando.
- Klausyk Y/N, apsirenk juodai, eik ieškoti kitų, aš tikiu tavimi,- nors ir buvo jis pilnas skausmo jis sugebėjo man pabučiuoti į kaktą.
- A-aš n-negaliu,- tariau.
- Tu gali, Jimin ir kitiems reikia tavęs,- užmerkes akis tarė, megindamas išlaikyti skausmą.

Palingčiojau galvą ir bėgau kuo skubiau apsirengti juodą megstinį, juodas kelnes ir juodus batus. Apsiovus batus kuo skubiau bėgau nežinia kur.

Buvau tamsioje gatvėje, ašaros bėgo nesustodamai. Kodėl negaliu gyventi ramiai? Kodėl negaliu normaliai praleisti laiką su kitais ir kikenti? Aš labai pavargau...

Be eidama keliuku išgirdau aidą kuris šaukėsi manęs.
-Y/N! Y/N!
Sustingau, meginau atpažinti balsus ir iš kur jie sklinda. Vos primačiusi kur tai vyksta pribėgau prie jų. Tai buvo Yoongi, Taehyung, Hoseok ir Jin.
Jie buvo smarkiai sužaloti. Pamačiusi jų skausma pradėjau verkti labiau.
- Y/N, Jungkook grįžo namo?- paklausė Jin.
- T-taip,- mikčiodama atsakiau atsitūpusi.
- Y/N, prašau neverk,- megindamas paguosti mane tarė Taehyung.
- K-ką man daryti? Matant jus tokioje situacijoje?!- surikau susinervinusi ir su ašaromis. Jie nutilo ir nieko neatsakė.
- A-aš esu paprasta mergina, neturinti jokių norų, svajonių, ramybės, k-ką man daryti?- tariau megindama įkvėpti oro.

Jie vistiek nieko neatsakė.
- Jums padėti atsistoti?- paklausiau žvilgtelėjus į visus keturis.
- Ne, mes galime atsistoti,- prabilo Hoseok.
Palingčiojau galvą.
- K-kur Jimin ir Namjoon?- paklausiau.
- Namjoon sveikas, jis ištikrųjų yra išvažiaves į susitikima,- tarė Yoongi.
- O-o Jimin?- tariau nuleisdama galva.
- J-Jimin... jis,- nepabaigė sakinio Taehyung.
Pradėjau verkti dar stipriau dar dadėdama klyksmus.
- M-mes nežinome k-kur j-jis,- pabaigė sakinį Jin.
Be tūpėdama pajaučiau kaip mano kojos tapo silpnios ir kritau ant šaltos žemės.
- T-tik žinome, kad jis yra daugiau sužeistas nei mes,- tyliai sušnibždėjo Yoongi. Meginau nusiraminti, bet su kiekvienu įkvėpimu jaučiau kaip tapau silpna.

- K-kieno tai darbas?- paklausiau.
- Tai,- atsiduso Hoseok prieš pasakydamas vardą.
.....