Book pages (Jimin ff , BTS ff) [ Antras sezonas atidarytas+]

16.

Man reikia normalaus gyvenimo.
Ar padėsi man?

Atsikėlusi pasitryniau akis. Susišukavau plaukus,užsidėjau patogias treninges kelnes ir juodą per didelį džemperį. Atsisėdusi ant lovos išsitraukiau telefoną ir pradėjusi naršyti socialinius tinklus mano dėmesį patraukė viena iš įkeltų nuotraukų.

@Parkchim_official : su viena ir vienintele
@SeulgiK_23💕

Skausmas buvo nepakenčiamas. Nors ir mes susipyke ir pasimete tarp santykiu, taip nedera daryti. Kad jis žinotų ant kokio krašto aš stoviu kol jis linksminasi su kitomis merginomis, o aš? Sedžiu ir kukčioju nebendraudama su niekuom kelias dienas. Nežinau kaip grįšti atgal.
Staiga į mano duris pasibeldė kažkas. Aš numetusi telefoną atkreipiau dėmesį į asmenį.
Į mano kambarį įėjo Jungkook. Pažvelgus į jį mano galvoje atsiranda jo žodžiai...
"Y/N, nors ir tau nepatinku kitaip, aš būsių šalia tavęs"
Kad žodžiai būtų tikri. Jis atrodė pasimetęs ir atsisėdes nepažvelgė man į akis.
- J-jungkook k- jis pertrauke mane tardamas "Shh".
Praėjo kelios minutes kaip mes buvome tyloje. Pažvelgus į jį, pamačiau jo ramia išraiška. Užmerktos akys ir švelnios lūpos.

- Ar girdi šią ramybe?- jis paklausė.
- T-taip,- tariau sutrikusi.
- Tai yra ko aš trokštu,- jis tarė. Iš jo akių pradėjo bėgti ašaros.
Buvau tokia užstrigusi ir nesupratusi kodėl po tiek laiko jis man tik šiandieną prabilo.
- Ar tu to nenori?- jis paklausė nenuvalydamas ne vieno lašelio nuo savo veido.
- Noriu,- tariau žvelgdama į savo suvarytas rankas.
- Kodėl tu man tik dabar prabili?- tariau pažiūrėdama į jo akis. Jis tiktais atsiduso pagaliau nuvalydamas kelias ašaras.
- Aš pavargau Y/- aš pertraukiau jį.
- Aš irgi! Prarasdama drauges, nesutardama su Jimin santykiuose, neprabildama niekam ir būdama niekam nesvarbi, sėdżiu šitoje vietoje ir verkiu, beje ar tu man nepažadėjai?- tariau sumaldama viska.
Jis tiesiog žiūrėjo į mane be emocijų.
- Ar tu nepažadėjai būti šalia manęs?- tariau sustresuota. Kelios ašarėles paliko mano akis ir krito tarp mano tamsiu poakių nuo nemiegos. Jis nuleido galva.
- Aš norėčiau mirti čia ir d- jis pertrauke mane apsikabindamas mane stipriai.
- Aš maldaujančiai atsiprašau, bet prašau netark to žodžio mirti, jei pražūsi , visi mes neteksime noro būti savimi, nors ir padėdame žmonėms, mes patys lūžtame,- jis tarė su manimi glėbyje.
Man seniai reikėjo tokio šilto apsikabinimo.
- Klausyk, o kur ta nuostabi Y/N?- jis paklause paleisdamas mane iš glėbio ir nusišypsodamas.
- Jos... nebėra,- tariau.
Jis persubrauke sau per plaukus ir atsiduses pasiėme mano rankas į savasiąs.
- Pažadėk man, kad išejus iš šito kambariuko, tapsi pozytivi, drąsi ir laiminga, nors ir sunku užmiršti skausma, bent padaryk tai dėl manęs, nes noriu tave nusivęsti kažkur smagaus, - jis tarė nenuleisdamas akių nuo manęs. Šitai man primenė vestuvių ceremonija.
Nusijuokiau nuo savo minties.
- Pažadu,- tariau.
Mes kartu nusišypsojome ir atsistojusi priėjau prie savo spintos.
- Na tai gal šis ponaitis išrinks mano apranga?- tariau rodydama į rūbus. Jis nusišypsojo kiškio šypsenėle ir atsistojes priėjo prie manęs ir spintos.
- Taip jūsų didenybe,- tare nusilenkdamas. Aš nusikikenau. Jis išrinko "boyfriend" stiliaus šviesius džinsus ir bliuskute kuri rodė truputį mano krutinės.
Nuėjusi į savo tuoleta persirengiau ir užsidėjau biškutį makiažo. Išėjusi, Jungkook nužiurinėjomane nuo apačios iki viršaus ir išleides šypsnį pasilaižė savo lūpas. Galiu tarti man buvo gėda matyti jo veiksmus, bet meginau to nerodyti.
- Kaip tik mano skonio,- jis tarė pašnibždomis. Aš jam nestipriai trenkiau į ranka už pasišmaikštavimą.
- Einam?- jis paklausė.
- Kur?- paklausiau nesupratusi.
- Į tikrąjį pasaulį,- jis nusikikeno.
Jis atidaręs duris praleido mane ir mes išžnegėme pro duris ir tiesiai į jo mašina.
Kol važiavome, mašinai paleidus mano mėgstamiausia daina pradėjau dainuoti ir judėti pagal muzika. Mačiau kaip Jungkook šypsavosi. Nežinau kaip sugebėjau pasijusti geriau, bet tai padarė Jungkook, nors yra vienas dalykas kurio niekas nesutvarkys mano širdyje... tai Jimin. Nežinojusi kur mes atvyksime jaučiausi susijaudinusi. Dar važiavome kelias minutes ir sustojome prie klubo. Iš pastato lauko girdėjosi hyperaktyvi muzika.
- Klubas?- paklausiau pažvelgdama į Jungkook su žvilgsniu kuris rodė "tu nejuokauji".
- Taip, patikėk mažytė bus linksma,- jis tarė ir išlipo iš mašinos. Padariusi tapatį ėjau šalia Jungkook. Truputį jaučiausi nejaukiau įžengdama į vidų, nes visi vaikinai žiūrėjo į mane ir sake žodžius kaip; "Šiandieną tu būsi mano". Jungkook suprato iš mano išraiškos mano baime ir paėme mano ranką į savąją.
- Nebijok, aš čia,- tarė Jungkook suspausdamas stipriai manąją ranką ir vesdama kažkur. Tikrai pasijaučiau saugiau, bet per mano kūną perėjo šiurpuliukai pamasčius kas įvyktų jei nebūtų jo.

Atsisėdome prie baro.
- Galime du "soju"- Jungkook tarė baristui ir atsisukes į mane padėjo savo ranką ant mano rankos.
- Viskas bus gerai, patikėk,- Jis tarė suspauzdamas mano drąsos ląstelę.

Praėjo kiek laiko ir praėjo kelios stiklinės gėrimo. Jungkook ir aš pakentėme alkocholį. Nors ir nebuvome jau tokie nekvatūs, mus vistiek truputį veikė gėrimai.
Pasileidus gerai dainai Jungkook atsistojo ir ištiesė ranką man.
- Ar nori su manimi šokti?- paklausė.
- Norėčiau,- daviau savo ranką jam ir mes nužengėme ant šokių grindų. Buvo linksma nors ir truputį šokome kaip nederėtūmeme, apmasčiusi, kad nesu baigusi su Jimin.

Jungkook laikė mano juosmenį, o aš savo rankutes buvau užsidėjusi ant jo kaklo ir judėdami nešvankiai žaidėm. Buvo linksma, kol pamačiau už jo nugaros Jimin su kažkokia mergina Seulgi. Jie šoko daug švankiau, vos nepasilaižydami. Mano kantrybė nelaikė savo laiko.
- Jungkook, a-ar ten Jimin?- paklausiusi parodžiau su pirštu į jį.
- Taip, o-o dieve, ten seulgi!- Jungkook tarė šokiruotas. Norėjau praverkti, bet stengiausi susilaikyti.
- Tu neleisk šitam vaikinui pravarkdinti tavęs vėl,- Jis tarė atsisukdamas į mane.
- Jeigu jis žaidžia, kodėl mes negalime?- Jungkook tarė išleisdamas šypsnį.