ᴀᴛꜱᴘᴀʀɪ [P.JM×Reader] ✔

°•°Skausmas°•°

°•°•°

Sunku pamiršti tą,
Kuris sukūrė daug prisiminimų

°•°•°

Su jais gyvenai jau savaitę.

Kiekvieną rytą pabusdavai, nusiprausdavai, padarydavai rytinę rutiną, pagamindavai vaikinams pusryčius, kol jie akylai tave stebėdavo, o tada dauguma vaikinų išvažiuodavo tvarkyti reikalus. Vis dar nežinojai, kokie tai reikalai. Dažniausiai vienas ar du vaikinai pasilikdavo namie ir jūs praleisdavote laiką kartu, žiūrėdavote filmus ar ėjote į lauką. Tada, kai visi grįždavo namo, tu pagamindavai vakarienę ir neidavai miegoti iki vėlyvo vakaro.

Visą laiką galvojai apie pabėgimo planą, o laikas slinko labai lėtai. Bandei paimti paklodžių, tačiau kiekvieną kartą, kai jau buvai pasiruošusi jas nukniaukti, kažkuris iš vaikinų būtinai privalėdavo prieš tave išdygti. Nė nebemąstei apie pabėgimą pro priekines duris, jos visad buvo užrakintos. Negalėdavai pabėgti ir kai būdavai lauke, nes kažkas nuolat tave lydėjo.

Bet visos šios savaitės nepraleidai tik gulinėdama aplink ir gamindama. Ėmei geriau pažinti vaikinus. Kalbėdavaisi su jais ir bandydavai išgauti kuo daugiau informacijos apie juos. Matei kad jie ima pamažu tavimi pasitikėti. Negalėjai sulaukti akimirkos, kai būsi palikta viena.

Jimin vis dar tave ignoravo, jis nepasisveikindavo su tavimi, jis nesikalbėdavo su tavimi. Kai pasilikti namuose būdavo jo pamaina, jis tiesiog užsirakindavo savo kambaryje.

Jau buvai visiškai pamiršusi apie bučinį su Jimin. Tu tiesiog žinojai, kad jis tavęs nekenčia, tačiau vis dar nežinojai priežasties.

Kartais tu stebėdavai jį valgant arba pilantis sulčių į stiklinę, ir pasiilgdavai senojo Jimin. Tiesa, nepažinojai Jimin, tačiau kažkas tavo viduje sakė, jog jis turėtų būti linksmas ir mielas, o ne tylus ir nusiminęs.

Laikui bėgant su Jimin ėmei elgtis šaltai. Bandei jo nekęst, tačiau nesugebėjai. Kažkas giliai viduje tau kuždėjo, jog bandei atitolti nuo Jimin tik todėl, jog bijojai būti įskaudinta.

Kol Jimin buvo užsiėmęs tavęs ignoravimu, tu ir Jungkook nenuvaldomai suartėjote. Jis dažnai pasilikdavo namie ir su tavimi kalbėdavo. Judu taip pat dažnai eidavote pasisupti ant supynių ar pasivaikščioti miške. Jūs žiūrėdavote filmus ir kartu grodavote pianinu. Jis taip pat dažnai keistai į tave dėbsodavo. Pamažu ėmei suprasti, kodėl Haneul taip patiko Jungkook. Tau taip pat ėmė jis patikti.

Vaikinai tau pademonstravo keletą šokių ir dainų. Jų kūriniai kėlė nepriklausomybę, jie buvo kaip tik tavo skonio. Nė nenumanei, kur BTS buvo visą tavo gyvenimą.

Tu dievinai tai, kaip vaikinai šoko, ypač Jimin švelnūs judesiai ir tai, kaip jis judino savo kūną... Tavo akys niekad negalėjo pasisotinti.