ᴀᴛꜱᴘᴀʀɪ [P.JM×Reader] ✔

°•°Atsakymai°•°

°•°•°

Juk tau nereikia vandens, kad...
Skęstum...

Ar ne?

°•°•°

Gulėjai ant įkaitusio smėlio. Saulė švietė tiesiai tau į akis, tave akindama. Buvo be galo karšta.

Lėtai atsikėlei ir ėmei žvalgytis aplink. Horizonte bangavo jūra, kurioje žuvėdros gaudė žuvį.

Vaizdas buvo pribloškiamas. Vėsaus oro bangos kartas nuo karto paliesdavo tavo veidą. Ak, kaip gaivu...

Staiga šaltas skysčio lašas nusileido tau ant kojos. Sutrikusi pažvelgei į ją. Tai buvo ištirpę ledai.

Prie pat tavęs sėdėjo Haneul ir netvarkingai valgė šokoladinius ledus. Jis pažvelgė į tave, atsukdamas ledais suteptą veidą ir plačiai išsišiepė.

"Ant tavo kojos yra ledų, (T/V)." Ranka jis palietė tavo koją. "Leisk man tuo pasirūpinti." Jis dar kartelį šyptelėjo, arčiau ją prisitraukdamas.

Pajautei karštą burną prisiliečiant prie tavo kojos ir pajautei liežuvį, kuris nulaižė ištirpusius ledus.

"Haneul, ką tu čia darai?" Paklausei, nustebinta jaunesnėlio elgesio.

Tačiau tada pajutai šaltus dantis savo odoje. Suklykei iš skausmo, prie savęs prisitraukdama savo koją. Pažvelgei į ją išsprogusiomis akimis. Žaizda be galo smarkiai kraujavo, o venos aplink ją įgavo juodą atspalvį.

Pakėlei galvą į berniuką, kuris dabar į tave žiūrėjo baltomis akimis. Jis vypsojo kaip pamišėlis, o iš jo pilvo, kuris buvo perrėžtas, virto vidiniai organai.

Persigandusi pažvelgei į jį. Ėmei šliaužti atgal, nepaisydama skausmo kojoje. Berniukas garsiai nusijuokė ir žengė žingsnį link tavęs. "Kas negerai, (T/V)? Ant tavo kojos vis dar yra ledų!" Šūktelėjo ir suplojo mažomis rankutėmis. Jis atrodė toks nekaltas...

"N-ne, Haneul, tu netikras." Pasakei stipriai sumerkdama akis, bandydama sulaikyti iš akių plūstančias ašaras.

"Ką turi omeny, (T/V)? Aš esu tikras." Nusišypsojo. Tu tiesiog papurtei galvą į abi puses. "Atleisk, Haneul. Aš labai apgailestauju, kad negalėjau tavęs išgelbėti."

Pajutai veidu bėgančias ašaras. Atmosfera vis kaito ir kaito. Karštis buvo nepakeliamas.

Vaikiška šypsena staiga pradingo nuo gražaus Haneul veido. "Tu pažadėjai, (T/V). Tu pažadėjai, jog būsi su manimi amžinai." Jis pažvelgė į tave tuščiu, tačiau kaltinamu žvilgsniu.

Giliai širdyje pajutai skausmą. Jo žodžiai... Jie tokie tikri. Tu pažadėjai. Tačiau tavo pažadas yra bevertis, nes tu jį sulaužei.

"Ha-Haneul..." Sumikčiojai, žvelgdama į jo blankias akis, tikėdamasi išvysti nors kruopelytę žmogiškumo. Tačiau ten nebuvo nieko. Tik tuštuma.

Šypsena vėl nušvito jo veide, o jis ėmė artintis prie tavęs. Šįkart nė nebandei pabėgti. Negalėjai pabėgti nuo tiesos, kuri stovėjo priešais tave it grėsmingas grobuonis - tu buvai melagė. Tu buvai žodžio laužytoja. Tu buvai silpna. Tu buvai bevertė. Tu buvai niekas.