ᴀᴛꜱᴘᴀʀɪ [P.JM×Reader] ✔

°•°Pabudimas°•°

°•°•°

Nepalik manęs
Aš tikiu, aš pradedu bėgti
Jokios pabaigos, tu mano širdies plakimas
Net jei mane užklups lietus
Net jei mane ištrins tamsa
Aš tave išgelbėsiu
Tu nesi viena

- BTS "Don't leave me"

°•°•°

Greitai užbėgai laiptais, vos Jungkook atrakino duris. Girdėjai, kaip Jimin suriko "(T/V), palauk!", tačiau tu nesustojai.

Nulėkei į savo kambarį, nepaisydama deginančio skausmo peršautoje kojoje. Vos tik atvėrusi duris nubėgai prie savo kuprinės, kuri buvo numesta kambario kampe, ją pakėlei ir atidarei spintą. Į kuprinę sušlavei visą spintos turinį ir ją užsegei.

Priėjusi prie lovos pakėlei pūkinę pagalvę ir akimis suradusi mažo berniuko nuotrauką ją įsikišai į džinsų kišenę.

Paskutinį kartą nužvelgei erdvų kambarį ir nusišypsojai. Čia sukaupei daug nuostabių prisiminimų, kurių niekad nepamirši. Jei galėtum, pasiliktum čia amžinai.

Deja, pasilikti negalėjai - Duho ir išgyvenusiems tavęs reikia. Ir aišku, negali gyventi su... juo. Jei čia pasiliksi dar ilgėliau, nesusivaldysi ir atleisi Jimin. Ir vėl jam atsiversi. O šito sau leisti negali.

Taigi turėjai judintis. Negalėjai pasilikti šiame tobulame pasaulėlyje, kur visi yra laimingi, sotūs ir mylimi, nes realybė žiauri - žmonės yra apgailėtini, alkani ir apleisti Dievo.

Apsisukai ir visiems laikams palikai kambarį, pilną prisiminimų. Tyliais žingsneliais leidaisi laiptais, kai balsai pasiekė tavo ausis. Tu į juos įsiklausei, toliau tipendama tarsi pelytė.

"Nagi, Chim, eik ir pasikalbėk su ja. Viską jai paaiškink." Išgirdai. Iš žemo ir skaidraus balso sprendei, jog tai - Jungkook.

"Ji nesiklausys." Išgirdai drebantį, aukštą balsą. "Žinojau, kad nereikėjo jos pasiimti kartu. Dabar ir vėl viskas suknista." Jis tęsė.

"Ar myli ją?" Gilus balsas paklausė.

"Labiau nei bet ką šiame pasaulyje." Užtikrintai atsakė tas pats aukštas balsas.

Tavo širdis suspurdėjo. Netiesa, netiesa, nepasikliauk juo, prakalbo tavo vidinis balsas.

"Tai eik ir pasakyk jai." Jungkook paragino. Išgirdai gilų atodūsį. "Tu nesupranti. Ji nesiklausys. Ji per daug apakinta savo įsitikinimų ir spėliojimų." Prikandai lūpą. Tiesa. Tu nesiklausysi.

Giliai įkvėpei ir toliau lipai laiptais. Atsidūrusi virtuvės tarpduryje išvydai vaikiną rožiniais plaukais, kuris buvo pasirėmęs į stalą, o aplink jį būrėsi kiti vaikinai. Jungkook paglostė Jimin nugarą.

"A-aš labai bijau... O kas, jei ją prarasiu?" Jimin atsiduso, o tavo nugara nubėgo šiurpuliukai. Netiesa, netiesa...

Būtent tą akimirką, kai lyg koks šešėlis stovėjai virtuvės tarpduryje, Jimin pakėlė ašarotas akis į tave. Auč. Tas žvilgsnis degino tave iš vidaus.

"Kodėl tu su kuprine?" Jimin paklausė baimės perkreiptu balsu. Kiti vaikinai irgi atsisuko į tave. Tu nejučia prikandai lūpą ir pažvelgei į šaltą grindinį. Žinojai, kad turi visas teises išeiti, tačiau tai darydama jauteisi kalta.