ᴀᴛꜱᴘᴀʀɪ [P.JM×Reader] ✔

°•°Baimė°•°

°•°•°

Mes bandome nuslėpti savo jausmus,
tačiau pamirštame, jog mūsų akys
kalba

°•°•°

Pajutai, kaip kažkas pirštu bado tavo šonkaulius. Susiraukei žmogui, bandančiam pabudinti tave iš malonios tamsos, tačiau neatmerkei akių. Kaskart baksnojimai darėsi stipresni ir šiurkštesni, tačiau tau tai nerūpėjo. Miegas šiuo metu buvo svarbesnis.

Nors jauteisi labai nepatogiai - tavo rankas kažkas spaudė, tavo kūnas buvo sėdimojoje pozicijoje, o tavo galva plyšo iš skausmo, bet tu vis tiek norėjai miegoti.

Nė neprisiminei, kodėl iš viso buvai tokioje pozicijoje.

"Pabudome ir kelkimės." Išgirdai nepažįstamą balsą sušnabždant tau į ausį. Karštas oras palietė tavo ausį ir tu susiraukei. Nesupratai, kas čia, tad tiesiog sumurmėjai "Eomma, dar penkias minutes..."

"Aš ne tavo eomma, brangute." Balsas atsakė. Atrodė, lyg visas deguonis iš tavo plaučių būtų išsiurbtas. Viską prisiminei - kaip pabėgai iš BTS namo, kaip Exo tave pastebėjo, kaip kažkas tau trenkė į galvą ir kaip tas kažkas pakėlė tavo kūną nuo žemės

Tavo kvėpavimas pagreitėjo, kai supratai, kad tavo rankas spaudė tvirta virvė, rišanti tave prie kėdės.

Staigiai atsimerkei ir ėmei žvalgytis aplinkui kaip pamišėlė. Ne. Kodėl kiekvieną kartą, kai galvoji, kad pabėgai, tu vėl pakliūni į spąstus?

Tavo akys užkliuvo už prieš tave stovinčio vaikino.

Jis turėjo tamsius plaukus, tamsias akis ir odinį švarką. Tu tikrai esi jį mačiusi. Tavo galvoje ėmė plūsti mintys, kai tu bandei prisiminti, kur jį matei.

Tavo akys kone išsprogo, kai prisiminei. Tą kartą, kai buvai pašauta, vienas iš motociklininkų ėmė tave grabalioti. Tai buvo šis vaikinas, stovintis tiesiai priešais tave. Vis dar aiškiai pameni, kaip kumščiu trenkei jam į veidą ir kaip jis atšoko atgal su nuostaba akyse.

Ir dabar jis stovėjo priešais bejėgę tave. Šūdas, pamanei, neleisdama baimei persisunkti pro tavo akis. Sudrebėjai. Čia tikrai buvo šaltoka. Apsižvalgei aplink judindama tik akis. Buvai rūsyje, tai išdavė pilkos sienos su besilupinėjančiais dažais ir mažas langelis prie lubų.

Mažas saulės spindulėlis prasiskverbė pro langą ir nusileido ant vaikino veido. Jis vyptelėjo, kai į jį pažvelgei. Jis mirktelėjo tau, tikriausiai tikėdamasis, kad nusisuksi ir išrausi, tačiau jam teko nusivilti. Tavo veido išraiška nerodė jokių emocijų. Jis nusikrenkštė ir prakalbo.