Miškų mergaitė (Baigta)

6

Jau buvau savo kambaryje kadangi brolis iškart kai pasakiau jog viską prisimenu nuvedė mane į mano kambarį. Vos gryžau palindau po šaltu dušu. Man reikėjo atsigauti po patirto streso. Išejusi iš dušo pasiemiau iš spintos reikalingus drabužius ir apsirengusi nusileidau į apačia ko nors užkasti. Jaučiau siaubinga alkį.

-Ar kai pavalgysi žmogiško maisto galėtume eiti palakstyti prašau aš jau senei nebegiojau.-vėl išgirdau vilkės balsa mintyse.

- Nežinau ar man derėtu eiti kur nors be Luko leidimo.-atsakiau jai.

-Nagi prašau jau senei nelakčiau.-maldavo manes ji.

-Na gerai bet su viena salyga.-ištiesu nemačiau nieko blogo jai netoliese miške palakstyčiau juk aš taip pat esu Alpha ir galiu sau vadovauti pati.

-Kokia salygą?-paklausė Bri.

-Papasakok man ką žinai apie vilkolakius ir ką pirmai turėjai omenį.-tariau tai nes jai ji buvo viena iš vilkolakių pradininkų turėtų žinoti kur kas daugiau negu Lukas.

-Ir viskas? Na gerai papasakosiu kai lakstysim.-jos balse atsispindėjo džiaugsmas.

-Gerai susisieksim veliau aš jau einu gamintis valgyt.-Pasakiau jai ir iš šaldytuvo ištraukiau daržovių.

Pradėjau jas pjaustyt. Pasigaminusi valgį nuėjau į saliona ir pasileidau pirma pasitaikiusi filma ir pradėjau valgyti.  Galiausiai pavalgiusi išsiploviau indus ir likusiais salotas padėjau į šaldytuva. Taigi nuėjau į kambarį ir į kuprinėle įsimečiau timpas ir megsztuka jaigu kai atvirsiu vėl liksiu be rubu. Apsimovusi kėdukus išėjau iš namų.  Ir mano nuostabai visi sedėjo kiemę ant pievutės. Mat jie nutarė pasidaryti kempingą. Kelias minutes į juos pasižiurėjau paskui tiesiog pradėjau eiti.

-Labas gal nori prisijunkti?-pasiulė Alex.

-Ačiū ne.-piktai atsakiau.

-Nagi Kamila nebūk tokia surugūs atsipusk.-tarė Kamila.

-Sesut atsipalaiduok.-šmaikščiai tarė mano brolis.

-Tu rimtai dar vakar pažiurėk kuo tapau o tu man sakai atsipusti. Ne tu matei visu tuos žvilgsnius kurie nori tau perrėžti gerkle. O pamiršau paminėti ten taip pat buvo ir tavo žvilgsnis brolau. Na manau viską pasakiau...-išsakiau jam viską ką galvojau.

Tad pasisukau eiti Derekas dar mane šaukė atsiprašynėdamas. Tačiau nekreipiau nei į vieną iš jų dėmesio. Net nepastebėjau kaip pasiekiau mišką įžengiau į jį. Paėjusi gylink kad nesimatytų pakraščio ir jog nieks manęs nepastebėtų pakviečiau Bri.

-Bri ar tu čia?-paklausiau jos savo mintimis.
-Taip jau galim pabegioti?-paklausė džiugiai nežinau kodėl bet man taip pat pagerėjo nuotaika.
-Tai kaip man pavirsti į tave?-paklausiau jos nusimaudama batus ir kaip kuprinę pasikabinau ant medžio.
-Tai labai paprasta užsimerk ir įsivaizduok kaip tampi į vilke.-tarė ji.

Dariau taip kaip ji man ir sakė. Užsimerkiau tuomet įsivaizdavau kaip virstu į vilkę. Ir tuomet pajutau staigų skausmą tačiau jis truko vos kelias akimirkas ir aš jau buvau vilkė.

-Bri man pavyko!-džiugiai sušukau merginai
-Dabar įsivaizduok jog tave valdo vilkė tuomet aš perjimsiu valdyma.-tarė mergina ir aš padariau taip kaip ji man ir sakė.

-Kaip viskas čia gražu.-pasakiau tikriausiai tai garsiai kai mes pradėjome bėkti.

-Taigi pradėsiu manau pasakoti.-tarusi tai pradėjo bėgti greičiau.

-Gerai.-te pasakiau jai.

-Taigi kaip jau ir žinai esu viena iš pirmūjų vilkolakių. Ja tapau labai senei. Kartą į mūsų apylinkės atsikėlia raganos. Ir mus prakeikia vaikus pavertė vilkolakiais,o miestelio žmones vampyrais niekas nežino kas taip supykde raganas. Viskas buvo gerai. Tačiau kaip mes paaugome pradėjom pyktis su vampyrais. Vienas vampyras nužudė viena is raganų. Todėl dabar vampyrai bijo saulės šviesos ir jie visuomet yra mirę. Kitaip sakant kai mes pamatom vampyra ten buna iš tikro žmogaus lavonas turintis tam tikrų galių. Mes tapom pilnaties aukomis. Tačiau raganos kad mus paverstu turėjo sujunkti vilko ir žmogaus sielas. Tad kai aš numiriau Alfa buvo įkandes kitam. Taip ir mes ir gyvenom. Tačiau juk kaskart kai tau įkasdavo nemirdavom. Tad susikurė kitos sielos. Taip mes ir išplitom. Na tačiau atsirado ne vienas Alpha. Atsirado gaujos. Priešai. Kartą atsirado labai blogas vilkas kuris turėjo didelia galia. Ir žudė saviškius ir jis panoro galutinai atimti pirmūjų vilkų galias jam beveik būtų pavykę. Tačiau aš suklydžiau. Amžiams turėjau būti įkalinta ten tačiau dabar esu su tavimi. Ir tas tas vilkas pabėgo...-kiek liudnokai tarė ši.

Tačiau su tais žodžias prieš mus atsirado....

-------------------------------------------------------------
Taigi dar viena dalis tikiuosi jumd ji patiks laukiu nuomonių.

SU HELOVINU!!!!!!!!!!!