No Chance to Life (Baigta)

2 Dalis

"Gyvenimas kaip moneta,tu ją turi,bet jei ją išleisi,jos jau nebetūrėsi"-Elena
*************************************
Ant paminklo pamačiau juodą varną,mane nukrėtė šiurpas.Greit nsusiukau ir bėgau link kapinių vartų.Nemačiau kur bėgu,todėl užkliuvus už medžio iškilusios po žemėmis šaknies pargriuvau.Griūdama dar sugebėjau susišaloti ranką,dabar iš jos bėga kraujas.Bet nieko tokio išgis.Atsistojau,bet staiga iš lyg niekur nieko prieš mane atsirado kažkur mano amžiaus,subrendęs,juodai apsirengęs ir savo juodus plaukus susikėlęs aukštai vsikinas.Nesu jo mačiusi.Juk čia Sietll'as visi vieni kitus pažįsta...Galbūt nesenai atvyko.Šiap ne taip atsistojau.
-Labas.-'pasisveikinau.
-Sveika.
-Ką čia veiki?-'greit puoliau paklausti.
-Na lankau senų giminių kapus,o tu?
-Oh...aš lankiau tėvų kapą...Nesu tavęs čia ankščkau mačiusi.
-Neseniai su dėde čia atsikraustėme,ankščiau čia gyveno mūsų proseneliai....Aš  Zayn Malik.
-'vaikino veido išraiška atrodė keistai,visai nesenai jis šypsojosi,o dabar atrodo sysikrimtęs ir susinervinęs.
-Aš Elena...Elena Grodal.-'paskiau neužtikrintai.
-Tau viskas gerai?
-Na taip.-'atsakiau pasimetusi.
Netrukus vaikinas parodė į mano ranką iš kurios jau nebebėgo kraujas.
-Taip viskas gerai.
Staiga vaikinas parodė ranka į mano kojos kelį.Susidraskiau džinsus krisdama ir tuo pačiu prasibrozdinau kelį.Šiek tiek bėgo kraujas.
-Na čia nieko tokio.-'pati atsakiau susikrimtusi.
-Manau tau reiktų susitvarkyti.-'vėl parodė į mano kelį.
-Taip aš irgi taip manau.
Nuėjau prie medžio į jį atsirėmiau ir išsitraukusi servetėlę pradėjau šluostyti nuo kelio kraują.
-Matai viskas ge...
Atsisukusi vaikino nebemačiau.Kaip jis taip greit dingo???
Grįžusi namo nuėjau po dušu.Viską susigvarkiusi vėl grįžau lrie savo dienoraščio.Įsitaisiau ant palangės ir pradėjau lieti savo mintis rašalu ant geslų tarsi apdegintų lapų.
'Vaikinas...Taip vaikinas.Jis sukelia man baimę,bet tuo pačiu ir smalsumą.Kas jis?Kodėl dingo?Ar jį dar sutiksiu?Žinau tik tai ,kad jis gražus ir vardi Zayn Malik.Daugiau nieko apie jį nepinau jis tikra paslaptis,kuri atsirado kapinėse,kai aplink buvo rūkas ir  ta varna.Palaptis po paslapties...Toks mano gyvenimas ' baigiau ir padėjau dienoraštį į vietą.Šį vakarą rengiamas vakarėlis 'Vasaros uždarumo'proga.Tikrai ten neičiau,bet jei jau meluoju draugėm,kad man viskas gerai ir esu ta pati "senoji Elena" turiu eiti ir joms tai įrodyti.Apsirengiau trumpą tamsiai mėlyną suknelę be rankovių ir pasileidau savo tiesius plaukus.Veidrodyje matau tą pačią senają Eleną,bet  viduje aš kita Elena.Netrukus už lango išgirdau mašinos pyptelėjimą.Ah...atvažiavo Bonė manęs pasiimti.
Vyksimsim įvakarėlį.
***
Jau valanda kaip esu šiame durname vakarėlyje,daug žmonių mane pamatę prisimena mano tėvus ir ateina duoti užuojautą.Gi jau praėjo 79 dienos!Prakeiktos 79 dienos!Aš niekuomet negalėsiu normaliai gyventi,jeigu atėjus į vakarėlius reiks priimti užuojauta ir durnus žvilgsnius...Oh nebegaliu.Užsiverčiau plasmasinį puodelį ir supyliau sau į gerklę kažkokį gėrimą.Jis draskė man gerklę,bet buvo verta...šiek tiek apsvaigau,jaučiuosi galbūt geriau.Nuėjau ieškoti dar kažko išgerti.Verždamasi per žmones atsitrenkiau į vaikiną.Palietus  vaikiną  mane nukrėtė šaltis ir kažkos keistas jausmas,kurio nemoku apibūdinti.Vaikinas atrodė nenustebęs.Gal jis manęs nepamena.
-Sveika.
Aha mane jis pamena.
-Labas.
-Atsiprašau,kad į mane atsitrenkei ir kad kapinėse taip greit dingau...Tiesiog problemos ir šeimos bėdos...-'pasikasė kaklą ir jo akys susmigo į mane.Tokių akių dar nesu mačiusi.Jos juodos?!Ne jos turbūt tamsiai,tamsiai rudos.Taip žinoma.
-Nieko tokio,viskas gerai.-'nusišypsojau tikra šypsena pirmą kartą per visą vakarėlį.
-Mhm...Gal nori pasiimti išgert ir eiti pasivaiksčioti?Galėtum papasakot apie šį miestelį,mokyklą ir žmones...
-Taip žinoma.
Nuėjome pasiėmėme po dar vieną gėrimą ir išėjome pasivaiksčioti miško takais.Kalbėjom apie miestelį, čia gyvenančius žmones,apie mane, mano  istorija ir t.t...Net nežinau kodėl jam viską apie save sakau,juk aš apie jį nieko nežinau...Kai su juo kalbu jaučiu,kad galiu pasakyti Zayn viską ir jis niekam nepasakys.Keistas pojutis,kai žmogų pažysti vos 5 valandas...
-Apie ką galvoji?-'paklausė ir prikėlė mane iš transo.Oh...aš ir vėl grįžtu į apmąstymus.
-Am.Apie nieką.-'nusišypsojau ir atsigėriau gėrimo.
-Nebijai vaikčioti mišku naktį? ir dar su tau nelabai pažįstamu žmogumi?
-Nebijau vaikčioti mišku ar šeip naktį,nes plėšrių gyvūnų čia nėra,o žmogžudžių ar maniakų tuo labiau.O tavim nežinau kodėl...bet pasitikiu.
-Neturėtum manim pasitikėt Elena.
-Mano pojūčiai jaučia jog galiu tavim pasitikėti ir kad tu man nieko nepadarysi Zayn.
-Pojūčiai gali klysti.
-Žinoma gali.Bet jei jau būtum norėjęs kažką man padaryti būtum padaręs,nes mes jau kalbame valandą,vaikštome toli nuo vakarėlio miške ir tu klausinėju apie pasitikėjimą.Manau jog nieko man nepadarysi.Taip?
-Ką aš galėčiau padaryt...
-Aj pamiršk.
-Žinai šio miesto legendų?-'paklausė manęs.Oh ,ką dabar daryt,atrodysiu kaip nevisprotė jei pasakysiu ne,juk aš privalau jas žinot gimiau čia.
-Ahm...Nelabai tuo domiuosi.
-O aš pasidomėjau.
-Tikrai?
-Taip.
-Ir ką sužinojai?
-Žinai jog šį miestelį įkūrė vampyrai?