No Chance to Life (Baigta)

3 Dalis

' Life is not measured by the number of breaths we take, but by the moments that take our breath away'-Elena
**************
Kai Zayn tai pasakė,mano kūnu nuėjo šiurpuliukų banga.Keistas jausmas...Viena pusė liepia pasitikėti juo,o kita bėgti.Kas čia per nesąmanė?
-Am...Vampyrus sakai?
-Taip.
-Ir kas čia per legenda?-'nusijuokiau,Zayn susiraukė,bet vėliau nusišypsojo pakvaišusia
šypsena.
-Legendoje pasakojama,jog anksčiau šiame miestelyje gyveno vilkolakiai ir vampyrai.Vilkolakiai buvo mėnulio kankiniai,o vampyrai saulės priešai.Kadangi vilkoliakai medžiodavo naktį,kai pasiversdavo,vampyrai galėdavo vaikčioti taip pat tik naktį,kai nėra saulės,kuri gali juos sunaikinti.Pasak legendos sakoma jog įvyko paliaubos ir vampyrai su vilkolakiais sugyveno...bet vilkolakiai išnyko ir nebebuvo jų rūšies,todėl vampyrai galėjo gyventi laisvai.Nuo to laiko kai išnyko vilkolakiai,vampyrai įkūrė šį miestą ir pavadino jį 'Siettle'  grynakraujo vampyro garbei.
-Oho,tu tikrai daug domėjeisi.Gera lengenda,bet manau tai tikra nesąmonė.-'nusijuokiau.
-Matai Elena,mano manymu tai tikra.-'Zayn pasakė tvirtu tonu,tai privertė mane susijuokti.
-Zayn manau tau užteks gerti.-'nusijuokiau garsiau.Negaliu patykėti aš vėl juokiuosi po tiek laiko,keista...
-Aš beveik negėriau.Elena manyk ką nori bet aš tuo tikiu,patariu ir tau tikėti.Juk žinai apie tuos ale "gyvūnų " užpuolimus.
-Tai ir yra gyvūnų užpuolimai,Zayn.Juk čia Siettle'as yra daug plėšrių gyvūnų.
-Bet ar gyvūnas įkastų tiesiog į kaklą,išsiurbtų kraują ir dingtų?
-Klausyk Zayn,manau tu tikrai prisigėrei.Jau vėlu.Man metas eiti.Iki pasimatymo ryt mokykloje.
-Taip manau sakai tiesą,užtenka man gerti.Iki Elena.-'pasakė nusivylusiu balsu.
Grįžau namo,susitvarkiau ir įlipau į lovą.
Atsiverčiau dienoraštį.Verčiau puslapius,kol mano akis užkliuvo už 213 puslapio jame buvo parašyta 'Geriau netikėti,bet vistiek kažkada viską žinosi~VZ' Aš šito nerašiau!Kažkas buvo mano kambaryje ir tai parašė mano dienoraštyje!Kas tas VZ? Kas čia vyksta?Nubraukiau šiuos žodžius...
Aprašiau  dienoraštyje savo nuotaiką ir šiandienos įvykius,bei užmigau.
***
-Tėti?-'klykiau visa gerklę,kad net prdėjo ją skaudėti.
-Viskas bus gerai.-'tarė susikrimtęs tėtis ir visdar bandė išdaužti mašinos stiklą.Į mašiną pradėjo plūsti,vamduo,jaučiau kaip mašina skęsta.Tėtis nieko negalėjo padaryti,mama jau be sąmonės...o man bloga ir aš...aš...bijau užsimerkti,kad ir kaip to noriu...
-Tėti męs skęstam!-'suklykiau iš paskutinių jėgų.
-Viskas bus gerai,nesijaudink.Aš myliu tave.
-Tėti man silpna.-'jaučiau kaip mano kūnas suglemsta,o akys tuoj užsimerks.
-Ne!Eena neprarask sąmonės.-'tėtis atsisuko ir laikė mano ranką.
-Tėti man trūksta oro.
Užsimerkiau,nieko nebejaučiau ir nemačiau.Girdėjau į mašiną plūstantį vandenį ir tėčio daužymasi ir atodusius.Aš bijau mirti,aš nenoriu mirti...bet jaučiu,kad mirtis jau čia pat.Visdar jaučiu vandenį apglembiantį mano kūną ir girdžiu kalbant tėtį...bet jis skalba ne su manim.Girdžiu lūžimo garsą,vanduo dar smarkiau ima veržtis į mašinos vidų.Gidžiu tėtį.
-Ne ne!Palik,palik mus.Ten gale...gale imk ją.Prašau.
Negirdžiu atsakymo,netrukus pajaučiu aplink mano liemenį apsivijančias rankas,jaučiu traukimą į paviršių.Staiga aš atsijungiu nuo pasaulio,nieko nebegirdžiu,nebematau ir nebejaučiu...
***
Greitai pašokau iš lovos, išpilta prakaito.Nebegaliu,nebeištversiu.Kai sapnuoju išgyvenu tą patį,ką išgyvenau skęstant būdama arti mirties...Aš nebegaliu patirti tų jausmų,aš nebenoriu kęsti to pačio skausmo!Kiekviename sapne sapnioju vis daugiau...gal pagaliau prisiminsiu kas mane išgelbėjo ir kas vyko?Galbūt pagaliau suprasiu,kodėl aš gyva???