No Chance to Life (Baigta)

15 Dalis

POV'Zayn'

Velnias!Ji mane išvijo iš savo galvos.Ta mergina dar stipri...bet neilgam.Netrukus vėl įlysiu į jos mintis ir protą.Negaliu patikėti jog ji simpatizuoja tam suknistam angelui.Kuo jis ją sužavėjo?Savo sparnais?Ne juk ji jų nemato,kol nepereis ritualo.Ką nejaugi jai garbaniai patinka?Po velnių aš nudėsiu tą baltasparnį!Ji su juo nebus,niekada.Na jau ne!Kaip man juos rasti ir išsitempti Eleną su savimi?Negaliu ilgai laukti,reikia veikti greitai,kol tas kvailys baltasparnis jos nepalietė ar kažko nepadarė.

Po šimts!Kas man daros?Kodėl mąstau apie tą prakeiktą vaikiną ?Nejaugi?Ne...negali būt.Juk man jos reikia tik ritualui ir galioms gauti.Juk Elena nieko neišsiskirianti iš kitų.Ar tai gali būti pavydas?...Ar tas jausmas,kurį jaučiu yra pavydas?
POV'Elena'

Gulėjau apsikabinusi Gabrielių ir džaiugiausi jo glėbiu.Jame jaučiuosi saugi ir...net nežinau kaip apsakyt šiuos jausmus,kai esu su juo.

-Kas yra?Ar ir vėl jis?Demonas?-'tarė vaikinas pastebėjęs,kaip rimtai kažką galvoju.

-Ne jis nelenda į mano galvą...bent jau kol kas.-'tariau ir vėl sugrįžo tas nesaugumo jausmas.

-Tau nieko nepadarys tie kiti angelai,kurie ieško manęs ir nori nužudyti?Juk tu mane išgelbėjai ir slepi.-'tariau.

-Aš jų nebijau.Nebijau paaukoti savo gyvybės dėl tavęs.Aš žinau kokia tu ir turiu tave apsaugoti.Tu man patinki Elena.-'išdėstė garbanius ir atsisėdęs pažvelgė į mane.

Aš taip pat atsisėdau,bet buvau  per daug nustebinta jo žodžiais,todėl tylėjau ir stebėjau vaikiną.

-Manau aš savo mintis reiškiu per garsiai.-'tarė vaikinas ir šiek tiek nusijuokė.

Man tai sukėlė šypsena...Juk vaikinas,kuris man patinka kątik prisipažino jog jam patinku.Susiprotėjusi ir pagaliau supratusi vaikino žodžius,puoliau ir apkabinau jį.

Vaikinas apglėbė savo rankomis mano liemenį ir pakėlęs pasisodino ant savo kojų.Mūsų žvilgsniai susitiko.Jo dangaus žydrumo akys stebėjo manąsias rudas akis.Įsivyravo imtymi tyla.Mes abu lenkėmis  prie vienas kito veido vis  arčiau ir arčiau,kol galiausiai mūsų lūpos suisjungė.Po kelių sekundžių mes atsitraukėmė ir vėl pažiūrėjome vienas į kitą.

-Supratau jog aš tau taip pat patinku.-'tarė vaikinas ir nusijuokė.Aš nuraudau,bet netrukus mano kūną perskrodė skausmas ir šaltis.

-Elena?-'išsigandęs  tarė Gabrielius ir paguldė mane.

-Man skaudą dantis  ir jaučiusi silpnai.-'vos tariau.

-Tu alkana.Tau reikia maisto.-'tarė vaikinas.

-Aš juk vampyrė,man reikia kraujo.-'tariau.

Vaikinas kurį laiką pažiūrėjo į mane ir netrukus atkišo savo riešą man.Nesupratusi jo poelgio,nieko nedariau tik toliau gulėjau ir stengiausi negalvoti apie kraują.Nes juk Gabrielius man taip pat yra maistas.

-Kąsk.Nagi maitinkis.-'vėl tarė vaikinas ir pridėjo savo riešą man prie lūpų.

-Ne.Aš galiu nesuvaldyti troškulio.-'tariau ir patraukiau jo riešą.

-Tu gali tai padaryti.Juk jauti man kažką.Mylimo žmogaus nenuskriausi.Aš pasitikiu tavimi-'tarė  ir vėl atkišo riešą,bei drąsindamas linkčiojo galva.

-Gerai,bet tik kad palaikyti gyvybę.-'tariau ir paėmusi vaikino riešą pridėjau jį prie lūpų,bei netrukus suleidau savo dantis ten.Kraujas plūdo man į burną.Mėgavausi krauju,juk seniai to nevalgiau.Buvo sunku atitraukti savo dantis nuo riešo ir priešintis tamsiąjai tūnančiai manyje pusei.Ilgai kovojau ir man pavyko.Gabrielius man šyptelėjo ir aprišo savo riešą kažkokia medžiaga.Dabar jaučiuosi gyvybinga,bet viduje jaučiu jog ilgai taip nebus ir jog man kažkas vyksta.Manau jog mano mirtis negailestingai artėja...

***

Gabrielius išskrido apsižvalgyti ir paieškoti kitos vietos pasislėpti.Juk demonas,tai yra Zayn jau rado mane ir greitu metu išsiaiškins kur aš.Atsiguliau į lovą ir nejaučiomis užmerkiau akis.Pajutau patalpoje  keistą šaltį ir atmerkiau akis.Pakėliau galvą, bet nieko nepamačiau.Atsisėdau ant lovos ir patryniau rankomis savo galvą.Netrukus mano akys nukrypo į tamsų kampą,o iš jo išlindo juodas siluetas.Sustingau ir sulaikiau kvėpavimą pati to nejausdama.

-Nebijok Elena.-'tarė ir išlindo iš tamsos apsiausto Zayn.

-Tu radai mane?-'tariau išsigandusiu balsu.

-Radau.-'tarė Zayn ir nusišypsojo savo demoniška šypsena.

-Aš su tavim nevyksiu.-'išrėžiau pro su kąstus dantis.

-Kodėl gi? Nejaugi pamilai tą baltasparnį?-'ištarė šaltai.O ne jis žino apie Gabrielių.

-Taip žinau.Ir negaliu patikėti jog tu jį bučiavai.Fuj.-'pasišlykštėdamas ištarė Zayn.

-Nelysk į mano galvą ir dink iš čia.-'susnypščiau iš pykčio.

-Tu per silpna mane išvyti.-'tarė ir priartėjo prie manęs Zayn.

Mano balsas tarsi užstrigo ir aš nebegalėjau ištarti nei žodžio.Zayn priėjo prie manęs ir iškėlė savo ranką.Išsigandau,nes maniau jog man kažką padarys.Bet jis...jis savo be galo šalta ranka palietė mano žandą.Mane nukrėtė šiurpas.Demonas prisilenkė prie mano lūpų. Užmerkiau akis ir nuryjau susikaupusias seiles.Netrukus nieko nesulaukusi akis atmerkiau ir išvydau dvi juodas akis įsmigusias į mane.

-Tu manęs nori.-'tarė pašaipiai Zayn.

Kąą???Po galais jis ką su manimi žaidžia?

Jis nesveikas.Dieve, Gabrieliau kur tu?

-Nenorėk jo čia.Aš juk galiu jį sužeisti arba net netyčia nudėti.Stokis Elena ir eime,jei nori kad tavo gerasis vaikinas liktų gyvas.-'išdėstė piktai Zayn.Kas jam darosi?

-Aš su tavimi niekur neisiu.-'išrėkiau jam į veidą.

Netrukus demono rankos stipriai suspaudė mano pečius,skausmas užliejo mane.

-Baik.Man skauda.-'suverkšlenau ir atmerkiau akis.Zayn atitraukė savo rankas ir jo akys atgavo savo  įprastą rudą spalvą.Kas čia įvyko?

-Eime!-'užrėkė,o mano kūnas kruptelėjo.

Užsidengiau ausis ir vis galvoje kartojau jog Zayn dingtų.Netrukus pajutau šaltį.Atmerkiau akis ir Zayn čia nebemačiau.Man pavyko.Ką dabar daryt?Jis žino kur aš ir jis gali atsidurti bet kurioje vietoje,jam nebūtina lįsti į galvą.Nekenčiu jo.Nekenčiu šio savimi pasitikinčio demono.Aš jo nesuprantu?!Vieną jis pavydi ir šantažuoja,antrą jis jau mėgina mane suvilioti,trečią jis jau mane erzina ir rėkia.Kas jis per demonas?!Mąsčiau  ir susiėmiau galvą rankomis.

-Pats baisiauisas tavo kadanors sutiktas demonas.-'atsakė į mano apmąstymus balsas.

Tai demonas...