No Chance to Life (Baigta)

13 Dalis

POV'Elena'

Greitai mirksėjau ir netrukus mano akys priprato prie šviesos ir aš galėjau plačiai atsimerkti.O tai ką išvydau įvarė man šoką...Prieš mane stovėjo baltai apsirengės vaikinas,o nuo jo sklido ryški,balta ir akinama šviesa.Vaikinas buvo tikrai išvaizdus,jo kūnas buvo geros formos,veidas gražus,lūpos putlios ir rusvos,akys žydros kaip dangus, o garbanoti,rudi plaukai krito jam ant veido ir taip suteikė jam paslapties.Netrukus atgavau žadą ir susiprotėjau jog esu tamsioje patalpoje,viena su šiuo neaiškiu vaikinu.

-Kur aš?'-mano lūpos savaime ištarė šiuos žodžius.

-Rūsyje,nors tūrėtum būt jau negyva.'-pasakė rimtu tonu,kuris privertė mano odą pašiurpti.

-Negyva?'-tyliai paklausiau ir mėginau susipratsi,kas čia vyksta.

-Taip negyva.Juk negali likti gyva,kai gali mums visiems atnešti galą.'-tarė ir pažiūrėjo į mane.

POV'Zayn'

Negaliu patikėti jog ji pabėgo.Šūdas!Tikras šūdas...nuvertinau ją.Oh...koks kvailys !Jau visą dieną apie ją nieko nežinau ir niekaip jos nerandu,net menkiausio pėdsako neina rasti.Kur ji?nejaugi lyg skradžiai žemę prasmego?Vaikščiojau mišku,ieškodaas pėdsakų.Manau nieko nerasiu,reikia vykti į savo tikruosius namus.Mintyse ištariau 'Deamato' ir atsimerkęs aplink save išvydau tamsą,bei žvakes.Netrukus prie manęs atsirado Demetria.

-Demone?'-tarė mergina.

-Taip.'-tariau.

-Viskas paruošta ritualui.Jau surinkome dvyliką merginų,kurios pasiryžusios paaukoti gyvybes.

-Puiku.'-pasakiau.

-Kur Elena?'-smalsiai paklausė Demetria.

-Ją atvesiu šiek tiek vėliau.'-tariu ir nuėjau į savo kambarį.

Kad ir kur tu dingai Elena.Ar angelai tave pasiėmė ar kas,bet aš tave rasiu ir tu būsi su manimi.Tavo jėgos silpsta kas sekundę,todėl greit galėsiu įlyst į tavo galvą ir sužinot kur tu slepiesi...

POV'Elena'

Aš stebėjau vaikiną ir visiškai nesupratau ką jis kalba.Turbūt tai matėsi ir iš mano veido miikos,nes netrukus vaikinas prabilo.

-Tu nežinai?'-nustebęs paklausė.

-Aš žinau,kad turiu galių ir apie demoną žinau.'-tariau piktai ir vėl apglėbiau rankomis savo kelius.

-Tai kodėl tu ne su juo?'-tarė dar labiau nustebusiu tonu.

Jis ką kvailas tikisi jog būsių pas tą monstrą?

-Jis blogas,o aš netokia.Ir po galais,kodėl tūrėčiau išvis su juo būt?'-tariau.

Vaikino akys išsiplėtė ir netrukus jis atsidūrė prie manęs.

Aš greit atsistojau ir prisipaudžiau prie sienos.

-Galiu?'-tarė vaikinas ir palietėmano galvą rankomis.

-Taip.'-pasakiau, nors net nežinau,ką jis man darys.

Vaikinas uždėjo rankas man ant galvos ir kažką sumurmėjo panosėje.

Staiga pajaučiau didelį galvos skausmą,o mano mintyse vis iškildavo seni prisiminimai.

Netrukus vaikinas patraukė rankas man nuo galvos ir su šypsena pažiūrėjo į mane.

-Tu gera ir negali mirti.Įsitikinau jog nesi bloga ir tikrai nenori susidėti su demonu,bei daryti piktą su savo galiomis.Eime mus reikia sprukti iš čia kol neatvyko kiti tavęs nužudyti.'-greit susakė vaikinas ir pradėjo mane temptis į tamsą.Netrukus net nežinau kaip atsidūrėme prie lango.Vaikinas jį atidarė ir užlipo ant lango tūrėklų.

-Ką darai?'-užrėkiau išsigandusi,kai pamačiau jog esame labai aukštai.Kas per rūsys čia?

-Mėginu išgelbėti tavo sėdynę,todėl baik šukaut ir lipk man ant nugaros.'-tarė rimtai vaikinas.

-Ką?Ne, aš mirt nenoriu krisdama iš velniai žino kokio aukšto!'-tariau piktai.

-Jei nelipsi,mirsi čia.-'tarė vaikinas ir metė man piktą žvilgsnį.

-Aš tavo vardo, net nežinau.'-tariau taip pat piktai.

-Gabrielius.Mano vardas Gabrielius.'-tarė.

-Na aš Ele...

-Žinau kas tu.'-tarė Gabrielis ir pertraukė mane viduryje sakynio.

Nenoromis,bet užlipau ant vaikino nugaros.Vaikinas šyptelėjo ir šoko nuo tūrėklo.Pradėjau klykti kaip nesava ir užsimerkusi laukiau mirties.Netrukus nebejaučiau to aršaus vėjo ir atmerkiau akis.Negalėjau nusakyti kokia buvau nustebusi.Mes skrendame?Kas per nesąmonės?

-Kaip tu?Kaip tu tai padarei?'-tariau nustebusi.

-Aš ANGELAS.'-lyg niekur nieko tarė vaikinas.