No Chance to Life (Baigta)

12 Dalis

POV'Elena'

-Aš esu tas demonas Elena.

Po šių žodžių mano oda pašiurpo,negaliu patikėti jog jis visada buvo šalia.Aš net nežinau ar jis blogas ar geras...Po galais aš net nežinau kaip man elgtis!Turbūt tėvai norėjo perspėti jog jis blogas ir man reikia bėgti.Taip tikrai taip.Bet kaip man pabėgti nuo Zayn,jei dabar esu jo žmona?!Oh...mano protas nebesuveda galų.

-Net negalvok apie tai.-'tarė rimtai Zayn,o tai mane privertė prisiminti jog nesu viena.

-Apie ką?-'paklausiau

-Apie pabėgimą.

-Ką?Kaip tu?Oh...Zayn nelįsk į mano galvą!-'užrėkiau ir parodžiau jam ranka į duris išeiti.

-Tai blokuok mane.-'tarė.

-Puiku taip ir padarysiu.-'tariau rimtai,nors pati net nežinau kaip tai padaryti.

"Gerai susikaupkim.Nagi prote neleisk Zayn lįsti į mano galvą.Neleisk,neleisk."Stengiausi iš visų jėgų ir vis tai kartojau.Pajaučiau keistą jausmą ir manau jog man pavyko,nors net nesu tikra ar tai įmanoma.

-Zayn išeik lauk.Aš noriu pailsėti.-'tariau ir atsiguliau.

-Džaiukis,kad neina įlįst į tavo galvą,tai jau žinočiau ką rezgi.-'pasakė ir išėjo užtrenkdamas durimis.

Man pavyko Zayn nebegali brautis į mano galvą.Atsistojau ir masčiau apie pabėgimą...Bet kiap man iš čia dingti nepastebėtai?Ir kur aš eisiu?Namo eit negaliu ten mane ras,o ir šeima tai ne mano.Mama, tėti, kodėl man nepaaiškinot visko iki galo?!Net nežinau ką daryti...Priėjau prie balkono durų ir jas atvėriau kuo tyliau.Priėjau ir pasilenkiau per turėklą.Jezau,kaip aukštai.Nuo aukčio man pradėjo svaigt galva.Nusisukau ir jau ketinau pasiduoti,bet nepasidaviau.Greitai užlipau ant tūrėklų , susiėmiau už burnos jog nerėkti,užsimerkiau ir  šokau apačion.Netrukus atsimerkiau ir pamačiau jog esu sveika gyva.Apsidžiaugiau jog pagaliau ištrūksiu.Paaileidau bėgti į mišką ir į nežinomybę.Dabar man teks slapstytis...
POV'Zayn'

Iki vakaro prasedėjau svetainėje ir gėriau brendį.Dėdė išvyko ir manau jau nebegrįš.Visa atsakomybė už Elena dabar yra mano rankose.Kaip aš ją suvaldysiu ?Juk ji labai valdinga ir yra tasi rožė su spygliais.Kodėl būtent ši ožka turi tūrėti tas galias?Kaip man jas perleisti sau?Oh...nebežinau ką daryti,nuo tų klausimų jau net galva įsiskaudėjo.Atsistojau nuo krėslo  ir padėjau taurę brendžio ant staliuko.Įdomu ką veikia Elena.Netrukus jau buvau  prie jos kambario durų ir pabeldžiau.Tyla jokio atsakymo.Galbūt miega?Vėl pabeldžiau ir palaukiau kelias minutes.Vistiek nieko.Atidariau duris ir pamačiau jog Elenos čia nėra.Ji pabėgo.Taip ji pabėgo,net pro balkoną iššoko.Susinervinau ir sviedžiau patį pirmąjį daiktą pasitaikiusi po ranka į sieną.Greit iššokau pro balkoną ir pradėjau dairytis.Dabar naktis todėl sunku ką nors  įžiūrėti.Kai ją surasiu ji labai pasigailės...
POV'Elena'

Šiuo mišku jau einu 4 valandas ir vis dar nerandu išėjimo.Jau sutemo ir aplink  darosi baugu.Oh...tikiuos jog Zayn manęs neras.

Sustojau,nes pradėjo svaigt galva.Atsirėmiau į seną,samanotą medį ir juo nuslydau,bei atsisėdau ant šaltos,dėgnos žemės.Kas man darosi?Kodėl man užeina tokios silpnumo akimirkos?Oh...Kvėpavau giliai ir stengiausi neužsimerkti,bet mano akyse liejosi vaizdas.Netrukus tolumoje sušvietė ryški,balta šviesa.Stengiausi įžiūrėti kas ten,bet man siaubingai liejosi vaizdas.Darėsi vis sunkiau kvėpuoti ir neprarasti sąmonės.Neryškiai mačiau kaip šviesa artėja ir netrukus ji buvo prie manęs.Mėginau kažką sakyti,bet mano lūpos nenorėjo judėti ir kažką sakyti.Netrukus ta šviesa mane palietė ir aš nenoriai užsimerkiau ir paskendau  aklinoje tamsoje...

***

Sunkiai atmerkiau akis...Sumirksėjau porą kartų ir pamačiau jog esu juodoje tamsoje.Rankomis liečiau daiktus ir viską aplink,jog galėčiau supratsi kur aš.Aplink nieko neapčiuopiau.Atsisėdau ir galvą panardinau keliuose.Nekenčiu tamsos,negaliu pakęsti kai mane supa nežinomybė.Netrukus patalpoje pasklido ryški šviesa,kuri privertė mano akis prisimerkti.Greitai mirksėjau ir netrukus mano akys priprato prie šviesos ir aš galėjau plačiai atsimerkti.O tai ką išvydau įvarė man šoką...