"Kieno ten nėštumo testai?" Jo balsas buvo toks šaltas, bet ir tuo pačiu ramus, pernelyg ramus...
Aš bijojau, labai bijojau nors net ne aš dariausi tuos testus. Bijojau dėl Natashos, kas jei ji tikrai yra nėščia? Šitai dienai atrodė per daug visko.
Tas vaikas gali būti klaida jos gyvenimę, taip vaikai suteikia džiaugsmo šiam gyvenimui, bet tik tada kai turi mylimą žmogų. Kuris tau padėtu rūpintis juo.
Visada galima pasidaryti abortą, bet nežinau ar ji norėtu gyvybę atimti tam mažam vaikučiui kuri gali būti, jos pilve.
Galvoje tiek daug klausymų, bet atsakymų aš į juos neturiu. Abi stovim su Natasha ir bijom prašnekėti ar labiau išdrįsti. Žiūrėjau į Rory, į jo akis ir bandžiau įžvelgti kažka kas galėtu pasakyti jo jausmus ar bent suprasti šiektiek.
Ką jis pamatė?
Ką rodo jie?
Tačiau suvokiu, kad reikia likti šaltu protu ir pagaliau paklausti jo ką jie rodo, o tada pagal atsakymą žietume kas toliau bus ir ką mes darysime.
"Aš nekartosiu to pačio klausymo." Pažvelgiau į Natasha, jos galvą buvo nuleista, o akys žiūrėjo į savo kojas.
Niekada negalvojau, kad pakliūsime į tokia nemalonia situaciją.
Jis žvelgė tuo žvilgsniu kuris nieko gero nereiškė ir laukė atsakymo. Supratus, kad nieko taip ir nesužinosim, jei ir taip toliau tylėsime.
"Mes abi tau viska paaiškinsim, bet dabar turi mum atsakyti ką jie rodo?" Prakalbau ir žiūrėjau į Rory, jis tikriausiai nesitikėjo tokio atsakymo. Nes savo antakius dailius, per daug dailius suraukė.
"Ne pirma paaiškinkite man, tu Luana nėščia?" Dabar aš susiraukiau, bet negalėjau pasakyti, kad po velnių ne, nes tada paaiškėtu, kad tuos testus darėsi Natasha.
"Tada atsakyk ką jie rodo ir mes tau paaiškinsime." Bandžiau išsisukti iš to durno klausymo.
"Tikrai ne, nes jei pasakysiu jus tikriausiai abi sukursite melą ir priversit manę patikėti juo."
"Gali vieną akymirką negalvoti apie save tik?"
"Kaip tai gali būti galvojimas apie manę, jei aš nieko nežinojau ką jus slepiate nuo manęs ir viena vakarą, tuolete mūsų randu nėštumo testus." Jis sukryžiuoja rankas.
"Gerai jei tu mum nieko nepasakysi, mes pačios nueisime ir pamatysime." Bandau įeiti į tuoletą, bet jis ištiesia rankas tiesiai priešais manę, taip man neleisdmas įeiti ir atsiremia į jas.
"Pasitrauk Rory." Tačiau jis, kaip suakmenėjusi statulą stovi.
"Neužpisk gerai." Neapseinu be keiksmažodžio.
"Žinai aš jau pradedu susivokti, kad tai Natashos gali būti nėštumo testai, nes tu tik kalbi, o Natasha tyli, nulenkus galvą."
Šudas.
Šudas.
"Nevaidink protinguolio gerai?"
"Aš nieko nevaidinu, tiesiog jus abi slepiate nuo manęs svarbu dalyka, o aš apie tai nežinojau nieko." A jis gali užtilti pagaliau.
"Rory jie yra mano." Aš sustingusi pažiūriu į Natasha. Kodėl ji taip lengvai ir greitai jam išpliurpė.
"Kaip tai tavo? Kaip? Kada?"
"Tu klausei kieno yra, aš atsakiau. Tad nebeuždavinėk durnu klausymu ir pasitrauk nuo durų." Jos balsę tikrai galėjai girdėti pykčio gaidelę.
Rory lėtai pasitraukė nuo durų taip leisdamas Natashai įeiti į vonią.
Norėjau kartu su Natasha į vonią eiti, bet leidau jai vienai pažiūrėti, o jos palauksiu geriau čia. Ateis ir pati pasakys.
Pažvelgiau į Rory kuris šalę manęs stovėjo ir nejudėjo. Trenkus jam per pakaušį, jis piktai pažvelgė į manę. Ir tyliai sumurmėdas už ką.
Atrodo dar tik kelios minutes praėjo, o man kaip kelios valandos. Rankos šiektiek drebėjo ir taip norėjau sužinoti. Galėjau paklausti Rory, nes jis juos matė, bet neišdrįsau.
Pagaliau prasidarė vonios duris ir išėjo Natasha.
YOU ARE READING
"Saldžios Kančios"(SUSTABDYTA)
Romance"Kodėl tu manęs negali tiesiog palikti ramybei !?" Suklykiau ir bandžiau išeiti iš kambario, bet jis sugriebę už mano riešo ir sušnabždėjo tyliai į ausį ir šiurpuliukai nubėgo, po visa mano kūną. "Nes tai žaidimas, o man žaidimus patinka žaisti miel...
