"Labas rytas" įėjus į virtuvę pamačiau Rory su Natasha geriančius kavą, galėjau užuosti iš tolo kartu kvapą kavos.
"Labar rytas saulę." Rory šyptelėjo man savo gražią šypseną.
Kol vanduo kaito, namuose tvyrojo tylą, kad net galėjai girdėti musyčiu zvimbėjimą prie ausies. Net nepastebėjau kai Natasha nuėjo į savo kambarį, o tai reiškias, kad mes su Rory likome dviese virtuvėlyję.
Kol siekiau puodelį kuris buvo padėtas spintelėje virš mano galvos, pajutau rankas ant savo liemens. Ir tikrai žinojau, kad tai negalėjo būti Natashos.
Jos lėtai glostė mano liemenį, o šiurpuliukai bėgo per visą mano kūną. Toks nekaltas paglostymas galėjo pritrauktį Natashos rūstybę, todėl greitai jas patraukiau nuo savo liemens.
"Nepatinka?" Išgirdau jo tylu sušnabždėjimą prie savo ausies.
"Baik." Sumurmėjau ir pasitraukiau nuo jo.
"Kas dabar blogai?" Atsiduses, atsirėmė į kėdės atlošą ir žvilgtelėjo į manę.
"Nieko, bet tiesiog neliesk manęs." Nusisukau nuo jo ir meldžiaus, kad kuo greičiau užvirtu vanduo ir galėčiau užsidaryti savo kambaryje.
"Vakar tu tiesiog maldavai mano prisilietimų, o dabar mane atstumi?" Greitai manę sugriebes atsuko į savę.
Jis manę laikė už alkūnes, bandžiau atsitraukti nuo jo, bet jis tik stipriau suspaudę ir mane laikė.
"Rory paleisk manę."
"O kodėl turėčiau?" Jis šyptelėjo ir artėjo prie mano veido.
"Nu nes...nes..." Pamates, kad užstrigau ir negalėjau nieko jam atsakyti, šyptelėjo.
Atrodo laikas sustojo ir likome tik mes abu, jo veidas vis artėjo prie manojo. Protas sake vieną, o širdis kitą. Atrode tuoj mūsų lūpos vėl susilies, bet staiga išgirdome durų atidarimą ir Natashos niūnevimą.
Rory greitai manę paleides dingo, o manę paliko visa drebančia ir greitai plakančia širdimi. Bandžiau giliai kvepuoti, kad širdis taip greitai neplaktu atrodo tuoj galėtu sustoti net.
Pastariuoju laiku man vis sunkiau neatsiduoti jam, o tai neprives prie nieko gero. Jis nėra iš tu, nu galima sakyti daugumų vaikinu kurie norėtu prisirišti tik prie vienos merginos.
"Luana!" Greitai atsitokėjus pamačiau prie savęs Natasha visa susiraukusia.
"Kas?"
"Ar visai palikai kurčia, vanduo jau senai užvirtas ir cypia per visus namus, o tu negirdi?" Sumurmėjo ir įpylus į mano puodelį vandens, išmaišė ir padavę man į rankas.
Žinojau, kad daugiau man ji nieko nebesakys ir nėra reikalo likti su ja vienom, todėl jau ruošiausi eiti į savo kambarį.
"Luana?"
"Taip?" Atsisukau į ją, aiškiai matėsi, kad ji jaučiasi nejaukiai, bet nesuprantu kodėl? Negi dėl to, kad aš su Rory permiegojau.
"Gal galim pasišnekėti?" Man linktelėjus ji atsisėdo prie stalo, todėl aš irgi prisėdau šale jos.
Laukiau kol ji pradės šnekėti, atrodo dar katik ji pyko ant manęs ir buvo susierzinus. O dabar tyli ir nieko nesako. Aš tylėjau ir laukiau kol ji pati prašnekės, apie ką nori pasišnekėti.
Bet ji ir toliau tylėjo, o mano puodelyję jau buvo puse išgertos kavos.
"Tai apie ką nori pašnekėti?" Išdrįsau pirma paklausti, nes jeigu ir taip toliau nemanau, kad dar greitai būtu pirma prakalbus.
"Man reikia tavo pagalbos." Nuleidus savo galvą į stalą sumurmėjo. Aš šiektiek susiraukiau,nesitikėjau, kad jai reikia pagalbos ir dar mano.
"Kokios?"
"Bet Rory negali sužinoti čia tik tarp mūsų Luana, prižadėk, kad neišpliurpsi jam." Pakėlus greitai galvą žiūrėjo į manę. Jaučiausi pasimetus, bet linktelėjau ir daviau jai suprasti, kad šis pokalbis liks tik tarp mūsų.
Padėjus savo puodelį ant stalo, žiūrėjau į Natasha ir laukiau kol pasakys kokios jai reikia pagalbos. Galvoje nėjo jokios mintys kokios pagalbos galėtu jai reikti iš manęs.
"Gali man nupirkti nėštumo testo?"
ESTÁS LEYENDO
"Saldžios Kančios"(SUSTABDYTA)
Romance"Kodėl tu manęs negali tiesiog palikti ramybei !?" Suklykiau ir bandžiau išeiti iš kambario, bet jis sugriebę už mano riešo ir sušnabždėjo tyliai į ausį ir šiurpuliukai nubėgo, po visa mano kūną. "Nes tai žaidimas, o man žaidimus patinka žaisti miel...
