"Saldžios Kančios"(SUSTABDYTA)

6 dalis..

Nepraėjus dar valandai kai atsidarė baras, žmonių čia suėjo tikrai nemažas burys. Stengiaus kuo greičiau aptarnauti kekvieną žmogų ir neturėtu nusiskundimu apie manę.

Nors pradedu abejoti ar tai išvengsiu šį vakarą, nes vyrai tikrai kartais atrodo perdaug buki, kad nesupranta vieno paprastaus, trumpo žodelio ne.

Vienam nepavykusiam mane nukabinti ir stengėsi pasirodyti prieš savo draugus. Stengiaus kuo maloniau atsisakyti, bet tikriausiai jam nepatiko mano atsakymas todėl išpykčio išpylę savo alų ant manęs.

O aš vistiek stengiaus išlaikyti šypseną ant savo veido, nors manyje tiesiog tarsi uraganas sukosi ir taip norėjo visaip iškalioti.

Mano plaukai lipnus buvo, o drabužiai smirdėjo alumi. Dar net neįpusėjo vakaras ir aš jau noriu dingti iš šitos vietos.

Manęs niekas nelaikė čia ir galėjau tikrai išeiti iš šio darbo, bet man naujo darbo tikrai neatneš kas nors ant auksines lėkštutes.

Kai pagaliau galėjau atsipūsti šiektiek, prisipyliau šalto vandens stiklinę ir lėtais gurkšniukais gėriau. Nors mano gerklė buvo tokia išdžiūvus ir tarsi smėlio pilną pridėta.

Net nepastebėjau, kai vienas vyras sedėjo prie baro, o šale pasidėjes ant baro karūną. Susivokiau, kad čia tikriausiai ir yra, kaip sakant gymtadienio berniukas. Padėjau stikline kur dar buvo neišgertas vanduo, priėjau prie jo.

"Kažko norėsit?" Maloniai paklausiau ir stengiaus kuo tikroviškiau nusišypsoti.

Jis į manę trumpai pažiūrėjo ir susiraukes papurtę galvą, aš nežinojus ką dar daugiau pasakyti.

Todėl nieko laukus atsitraukiau, jo akys buvo tokios tamsios nors gal čia buvo kaltas apšvietimas, bet kai jis pažvelgę į manę, tarsi mano kraujas nustojo tekėti venomis. O širdis plakti greičiau pradėjo.

Supratus jei jis liks nepatenkintas manimi, aš galiu netekti šio darbo, todėl stengiaus jam kuo mažiau lysti į akis.

Staiga pastebėjau, kad jis pirštais parodė, kad prieičiau prie jo, o aš kaip šunelis paklusau.

"Duok man stiklinę šalto vandens" jis surėkė, nes muziką buvo paleista tikrai garsiai, gal net per garsiai. Tarsi čia būtu koks nors klubas. Greitai jam pripylus vandens šalto, padėjau šale jo.

Keista, kodėl jis užsisakė šitam bare švesti savo gymtadienį, o ne klubę. Nors ir čia nebuvo mano reikalas. Nori, nenori klausimai lindo man į galvą, o atsakymų aš tikrai negausiu.

Vakaras tikrai ėjo nuobodžiai, buvo taip nuobodu, kad net nėra žodžiu tam apibūdinti, o tam vyrui padavius vandens stiklinę, jis nieko laukes čiupo ją ir pasišalino iš mano akyračio.

Lėtai žiūrėjau, kaip žmonių kūnai juda pagal muziką, jie buvo tokie atsipalaidavę, kad nepavydas sujema man žiūrėjus į juos. Norisi ir man taip nueiti į ta aiškštelę kur žmones šoka ir tiesiog leisti visam kūnui pagaliau atsipalaiduoti.

Kol valiau bokalą pamačiau jį artėjanti prie baro jis tarsi išsiskyre iš visų žmoniu čia esančiu, tik šį karta nevienas, o iš abieju šonu jam trinasi merginos. Jų sukneles nors kažin ar tai pavadinčiau, sukneles vos nenuslenka nuo kūno.

Jam priėjus su jo draugėmis galėjau užuosti sklindanti alkacholį ir tai ne nuo manęs, o nuo tu abieju merginų.

Laukiau kol pasakys, bent kažka ko norėtu užsakyti, bet tos merginos buvo, kaip siurbeles. Jo kaklą tiesiog siurbe, o jam neatrodę, kad tai labai rupėtu.

"Kažko norėsit?" Nesusilaikius garsiai paklausiau ir atrodo atkreipiau dėmėsį jų. Tos merginos atsitraukusios nuo vyro kaklo ir mane lėtai nužvelgusios, abi lyg susitarusios pradėjo kikenti.

"Iškvėsk taksi." Nepažįstamis pasakė,  muzika jau buvo pritildyta, o tai reiškias, kad balius baigėsi ir galima šnekėtis normaliai, o nebandantis perrėkauti muziką, kad normaliai susišnekėti būtu galimą.

Aš linktelėjau ir padėjus bokalą, greitai iškviečiau taksi, jam pasakius, kad taksi greitai bus čia, visi trys išėjo.

Žmones jau susivokė, kad baigėsi balius ir po kokio pusvalandžio baras buvo tuščias tik darbuotojai, kurie tvarkėsi.

Negalėjau sulaukti, kai pagaliau grįšiu namo ir griusiu nu gal ne į patogiausia lovą, bet kaip man puikiai sueiną. Susitvarkius savo darbo vietą, atsisveikinus išėjau iš baro. Ir visa pavargusi, vos pavelkanti kojas stengiaus kuo greičiau grįšti namo.