Žaidimo Pabaiga 2(✔️)

21 Dalis

Kaip ir tikėjausi Rajanas nebuvo patenkintas, bet susitvardęs padavė naują aplankalą su užduotimi. Vyksiu ne viena, su manimi keliaus trys geriausi agentai,  plius Džeikas ir Zakas. Kol kas nenorėjau gilintis į užduotį nes nusimatė savaitgalis. Šioks toks poilsis man ir Džeikui kuris po truputį stojasi ant kojų. Džiaugiausi dėl jo, visą vasarą jis skandino save alkoholyje ir kitų moterų glėbyje ir štai jis vėl tas pats Džeikas kurį pažinojau.
Liusija padėjo man persirišti bintą bei apsirengti. Ji net gi pasisiūlė mane padažyti bei sušukuoti, nors tai ir nebuvo būtina. Tai bus viso labo Džeiko draugai. Maksimas su Karolina kurios be galo pasiilgau ir mano nelaimei bus Aivaras. Jis su ta kvaila blondine visai gerai tiktų, o dabar reikės žiūrėti, kad ji neužsikartų Džeikui ant kaklo. Šį kartą teks užrakinti savo kambarį.
Mano plaukai buvo sugarbanoti ir kelios sruogos susegtos, kad nekristų man ant akių. Ryškiai padažytos akys tamsiais šešėliais paryškino mano mėlynus kontaktinius lęšius. Mano veidas nebeatrodė toks išblyškęs, todėl padėkojau Liusijai už jos pastangas. Pasitvarkiusi ryškiai mėlynomis gėlėmis kimono suknelę apsimoviau juodus aukštakulnius. Galėjau nusileisti ir su šlepetėmis, bet norėjau padaryti gerą įspūdį.
- Galima užeiti? – pasibeldė į mano duris Rajanas ir aš nuskubėjau jų atidaryti.
Liusija iš karto pasiskubino išeiti, dar spėdama pridurti, kad vėliau sutvarkys mano kambarį. Tą galėjau padaryti ir pati, bet dabar svarbiausias buvo mano patėvis kurio čia nesitikėjau išvysti. Jis su Amanda jau turėjo būti išvažiavę, tad nejučia įsikandau į lūpą bijodama dar vieno vyro moralo apie šios dienos apmokymus.
- Gražiai atrodai, - pagyrė jis užeidamas į mano kambarį. – Atleisk, dėl spaudimo, man nederėjo.
- Viskas gerai, - numykiau vengdama jo žvilgsnio. – Rytoj peržiūrėsiu gautą užduotį, - greitai pridūriau.
- Norėčiau, kad turėtum normalų gyvenimą, lankytum normalią mokyklą, susirastum normalų vaikiną.
Įsikandau į lūpą taip stipriai jog pajutau kraujo skonį burnoje. Tai buvo neįmanoma, tiek jis tiek aš tai žinojom. Giliai įkvėpusi nusišypsojau ir žengiau šalia jo.
- Dėl manęs nesijaudink, nepražūsiu. Bet negali tikėtis, pasiuntęs mane su komandą jog jų nepaliksiu sau už nugaros. Žinai mane.
- Tuomet tie žmonės nėra reikalingi. – Tarstelėjo jis ir aš pasijutau kalta.
- Jie ten buvo laikomi neteisėti, juk žinai tai ar ne? Ar jau yra kokių žinių?
- Vyksta tyrimas, kai ką nors sužinosiu pranešiu. – Linktelėjau ir vyras atsargiai prisiartinęs apkabino. – Būk gera, užmesk akį į Džeiką.
- Žinoma, - patikinau jį ir atsitraukusi nulydėjau Rajaną žvilgsniu.
Kelias minutes taip ir stovėjau. Suvokiau, kad negaliu pykti ant Rajano. Jis darė tai ką turėjo daryti, o svarbiausia jis bandė apsaugoti jam brangius žmones.
Turėjau nusileisti žemyn ir padėti Džeikui svetainėje, bet vietoj to atsisėdau ant lovos ir kaip kvaiša žvelgiau į telefoną norėdama parašyti Maksui. Žinojau, kad jis bando mane nuo kažko apsaugoti, bet visas šis žaidimas man atsibodo.
Nubraukiau sruogą ir pakilusi nuo lovos giliai įkvėpiau ir žvilgtelėjau į savo atvaizdą. Šiandien negalvosiu apie Maksą ir tai kokios problemos spaudžia mano pečius. Šiandien aš tiesiog pasilinksminsiu ir atsipalaiduosiu.
Nusileidusi į apačią patraukiau į svetaine kurioje Džeikas stumdė baldus ir bandė pats vienas viską padaryti. Kelias sekundes stovėjau ir žiūrėjau į savo geriausią draugą kurio taip siaubingai ilgėjausi per visus šiuos siaubingus metus ir troškau tiesiog prieiti ir jį apkabinti. Bet nedrįsau.
- Dar ilgai ketini mane nužiūrinėti? – pašmaikštavo jis atsisukdamas, o aš neišlaikiusi šyptelėjau.
- Kas sakė, kad tave nužiūrinėju? – gūžtelėjau pečiais ir priėjusi prie stalo pradėjau dėlioti lėkštes su vaisiais ir užkandžiais. – Nepirkai alkoholio? – buvo tik limonadas, bei sultys.
- Alus šaldytuve. Pasirūpinau stalo žaidimais, bus smagu.
- Kas tu ir ką padarei mano Džeikui. – pažvelgiau į vaikiną kurio veide švietė plati šypsena.
- Tavo Džeikui? – jis prisiartino prie manęs ir abi rankas uždėjo ant stalo taip įkalindamas mane. Prikandau lūpą supratusi ką pasakiau ir mano širdies ritmas pagreitėjo.
Sulaikiau kvėpavimą žvelgdama į tamsias vaikino akis. Šiandien jis atrodė atsipalaidavęs ir susitvarkęs. Jo plaukai buvo vėl pakirpti, barzdos šiureliai nuskusti trumpai ir jis skaniai kvepėjo. Juodi marškiniai kurių dvi pirmos sagos buvo atsagstytos, mėlyni džinsai ir tamsūs sportiniai bateliai. Dabar jis priminė tą Džeiką kurį išvydau stovykloje.
Nežinau, kas man pasidarė, bet užsinorėjau jį pabučiuoti. Jaučiausi taip tarsi pirmą kartą čia atvykusi. Mano kūnas įsitempė, o širdis taip greitai pradėjo daužytis, jog nieko daugiau ir nebegirdėjau. Norėjau jį pabučiuoti, čia ir dabar. Tikriausiai ir būčiau tai padariusi, bet garsus durų skambutis privertė mus abu krūptelti ir akimirksniu vienas nuo kito atsitraukti.
Tikriausiai Liusija atidarė duris, nes svečiai iš karto atlėkė į svetainę, o aš vyliausi, kad mano veidas neišduos kas vos prieš akimirką nenutiko.
Pirmoji man į glėbį puolė Karolina. Aiktelėjau nuo skausmo, nes ji užkliudė man petį ir sutrikusi atsitraukė ir akimirką žvelgė klausimu žvilgsniu.
- Susižeidžiau treniruodamasi sporto klube, - greitai pasiteisinau ir ji galiausiai nusišypsojusi linktelėjo.
- Kaip gera vėl tave matyti, - šį kartą atsargiai prisiglaudusi ji spūstelėjo mano nugarą. – Numetei svorio?
- O tu persidažei plaukus, - nužvelgiau jos mėlynus su žalsvomis sruogelėmis plaukus ir šyptelėjau.
Ji apsisuko ratu parodydama ne tik naują savo plaukų spalvą, bet ir stilių kuris buvo klasikinis. Jau norėjau pajuokauti, bet į svetaine įžengė kiti. Maksimas už rankos laikė Elis, o tuo tarpu, Karolina nuėjo pasisveikinti su Džeiku.
Nužvelgiau merginą kuri taip pat buvo pasikeitusi. Dabar jos plaukai buvo kaštoninės spalvos, o drabužiai paprasti ir per daug neišaukiantys. Elis atrodė kaip visiškai kita mergina, paprasta ir santūri. Žvilgtelėjau į Maksimą kuris pamatęs mane, atsiplėšė nuo merginos ir priėjęs apkabino, atsargiai lyg būtų žinojęs apie mano sužeistą petį.
- Džeikas minėjo kas nutiko, kaip jautiesi? – jis nusišypsojęs nužvelgė mane nuo galvos iki kojų ir ištiesė ranką laukdamas kol Elis prieis.
- Buvo ir blogiau, - išspaudžiau šypseną ir įsmeigiau žvilgsnį į merginą kuri jautėsi nejaukiai.
- Mane pakvietė Maksimas vykti kartu, - lyg teisintųsi ji atsargiai pakėlė į mane akis. – Jeigu tu nieko prieš.
Pamenu kai svajojau tą blondinę pažeminti, ištempti ją už plaukų iš savo kambario, bet dabar visa neapykanta jai pranyko. Ji pasikeitė todėl nusišypsojau ir linktelėjau.
- Žinoma, aš nieko prieš. – ji linktelėjo ir nusitempė Maksimą prie sofos.
- O kur Aivaras? – žvilgtelėjau į Karo, bet ji papurtė galvą ir aš išvydau pro duris įeinantį Maksą.
Sustingau ir pajutau kaip man pradeda trūkti oro. Karolina pribėgo prie Makso ir apkabinusi jį pabučiavo į skruostą. Manyje akimirksniu užvirė toks stiprus pyktis jog nepajutau kaip žengiau arčiau. Nesupratau kas čia vyksta, bet negalėjau stovėti ir žiūrėti kaip kita mergina mano akivaizdoje bučiuoja, mano vaikiną!
Džeikas staiga pastvėrė mane už rankos ir sulaikęs prisiglaudė arčiau. Jeigu tik nebūtų taip stipriai skaudėję pečio būčiau išsilaisvinusi iš jo glėbio ir gerai trenkusi Maksui į veidą.
- Nurimk, - sušnabždėjo Džeikas stipriau mane suspausdamas.
- Žinojai? – tvardydama ašaras paklausiau ir pajutau jo iškvėpta orą man į kaklą.
- Ne, - nemačiau jo akių todėl nežinojau ar jis meluoja ar ne.
Karolina atrodė laiminga, o aš norėjau dabar pat ją patampyti už plaukų po visą šią svetainę. Tačiau ji nieko nenutuokė apie pavojingą pasaulį kuriame mes trise esame įsivėlę ir ji nebuvo kalta, kad Maksas pasirodė jos gyvenime. Gal taip net geriau.
- Lėja, susipažink su mano vaikinu Maksimilijanu. – išdidžiai pareiškė ji nenustygdama vietoje.
- Malonu, - sukandau dantis ir jam ištiesus ranką norėjau sulaužyti prakeiktus jo pirštus. 
Maksimas įjungė muzika, o Karolina nuėjo atnešti gėrimų. Jeigu čia nebūtų Elis jau būčiau išsitempusi Maksą ir pareikalavusi paaiškinti. Nuslinkau prie sofos ir susmukusi pajutau kaip mano akyse kaupiasi ašaros.
Prie manęs nejaukiai sėdėjo Elis. Vis žvilgčiodama į savo telefoną lyg kažką tikrintų. O aš tiesiog troškau iš čia dingti, bet tuomet prie manęs iš kitos pusės atsisėdo Džeikas ir ištiesė alaus stiklinę. Nedvejodama nė akimirkos užsiverčiau alkoholį ir visą jį išgėriau. Pajutau Džeiko ranką sau ant šlaunies ir akimirką pažvelgiau į jį. Buvau tikra jis išskaitė visus mano jausmus nes apglėbė per pečius ir priglaudė prie savo šono.
- Nurimk, - sušnabždėjo Džeikas. – Nekreipk dėmesio.
- Kodėl? – sušnabždėjau pajutusi ašaras, bet greitai jas nusišluosčiau, kad kas nors nepastebėtų.
- Ar sakiau, kaip tu gražiai šiandien atrodai? – jis tai pasakė garsiai, kad ir kiti girdėtų ir aš nejučia šyptelėjau. Tarp pirštų suspaudęs mano plaukų sruogą jis pradėjo švelniai glostyti mano šlaunį ir visa įtampa atlėgo. Galėjau atkeršyti Maksui žaisdama su Džeiku, bet tai atrodė taip nesąžininga, jog net susigėdau nuo savo minčių.
Vienintelė kuri buvo geroje nuotaikoje tai Karolina. Ji pradėjo šokti ir bandė priversti ir savo pusseserę, bet ši atsisakiusi įnyko į telefoną. Mačiau kaip ji vis žvilgčioja į Maksą ir man pasidarė įdomu kaip Karolina ir mano buvęs spėjo susipažinti.
Vaikinai pradėjo bendrauti tarpusavyje, o mes su Elis sėdėjome ir klausėme Karolinos kuri nenustodama čiauškėjo apie naują savo vaikiną. Neapsikentusi atsikėliau ir pastverdama stiklinę nuėjau į kiemą. Man reikėjo oro kitaip netyčia dar trenksiu Karolinai.
Atsisėdau ant sūpynių ir pajutau kaip šaltas oras apgaubia mano kūną. Turėjau ką nors užsimesti ant pečių, bet išlėkiau net nepagalvojusi. O juk šiandien turėjau atsipalaiduoti, bet vietoj to jaučiuosi dar blogiau.
Turėjau nebegerti nes jaučiausi jau apsvaigusi, bet negalėjau sustoti. Žvelgiau į apšviestą kiemą ir troškau dabar būti bet kur, tik ne čia. Buvau tokia įsitempusi ir išsiblaškiusi, jog net nepastebėjau kaip atėjo Elis. Ji ištiesė vieną antklodę ir įsistebeilijo į mane. Pasitraukiau į šoną leisdama jai prisėsti šalia ir ištiesiau dalį antklodės jai.
- Regis tau irgi nepatinka mano pusseserės vaikinas ar ne?
- Kodėl taip manai? – kilstelėjau antakį ir jos veidą papuošė klastinga šypsena.
- Tai buvo akivaizdu, tu jį pažysti?
Tikriausiai meluoti būtų beprasmiška todėl linktelėjau.
- Buvęs, - tarstelėjau ir ji supratingai linktelėjo.
- Jis man irgi nepatinka, - pritarė ji atsigerdama sulčių. – Atsirado taip staiga ir susuko jai galvą. Bandžiau jai įkrėsti proto, bet ji manęs nesiklausė, galiausiai išrėžė, kad jai pavydžiu.
- Tu ir Maksimas dabar kartu? – norėjau pakeisti temą nes būčiau pravirkusi.
- Taip, ilga istorija. – linktelėjo ji ir vos matomai šyptelėjo.
Elis pasiūlė grįžti į vidų ir tiesiog pasistengti į Maksą nekreipti dėmesio. Tai atrodė lengviau pasakyti nei padaryti, o tuo labiau nenorėjau bendrauti su šia mergina, bet mudvi kai kas siejo. Mums abiem nepatiko, kad Karolina yra su Maksu.