Sergėtoja

Atsisveikinimas

Mažylei jau dvi savaitės. Šiandien Mathew atvyko patikrinti Grace, kokia jos galia ir atlikti kitus tyrimus.

- Mergytė sveika. Kaip ir įprasta, ji dar neturi jokių galiu. Ji yra paprastas žmogus, todėl turi ją nuolat saugoti. Yra didelė galimybė, kad ji bus kerėtoja, nes turi jiems būdingų genetinių pakitimų. Bet tai tik mano spėjimas, nes viskas yra įmanoma, kai mažylės mamytė yra tokia įvairiaspalvė sergėtoja,- Kiek juokaudamas kalbėjo draugas.

- Mathew, nepradėk tik jau čia.

Abu nusijuokėme. Mathew visada bando su manimi juokauti. Kaip jis sako, esu per daug rimta, todėl jis stengiasi mane bent kiek prajuokinti.

Po maždaug pusvalandžio mergytei buvo atlikti visi tyrimai, ji buvo paskiepyta ir dabar ramiausiai miegojo savo lovelėje.

- Vika?

- Taip, Mathew.

- Kaip planuoji pranešti Zayn, kad jis tapo tėvu? Tu gi planuoji grįžti pas juos ir aišku Grace vešiesi kartu su savimi. Ką žadi daryti?

- Į Angliją išvyksiu šį savaitgalį, tai po kelių dienų jau būsiu namie. Šį kartą keliausiu lėktuvu, nes automobiliu vežti mažylę tokį kelią būtų nesąmonė. Išvyksiu sekmadienį, tai pirmadienį ryte jau būsiu Anglijoje. Dar turiu kai ką ten sutvarkyti, todėl namo grįšiu tik trečiadienį. Labai nerimauju dėl Zayn reakcijos, kai jis sužinos teisybę... Bet tai yra neišvengiama. Anksčiau, ar vėliau jis sužinos.

- Aišku.. Tada viskas ką galiu padaryti, tai tik palinkėti sėkmės. Jei tik ko prireiks, visada gali kreiptis pagalbos į mane, Vika.

- Ačiū už viską, mano drauge. Aš tau visada liksiu dėkinga, už viską ką dėl manęs padarei, už visus mano sulopymus, daugybę kartų ištraukus mane iš mirties gniaužtų..

Mathew mane netikėtai apkabino. Jis visada buvo tas žmogus, kuris mane gelbėjo iš mirties, po kovų visada manimi rūpinosi, slaugė. Jei ne jis, manęs čia jau nebebūtų...

- Vika.. Tu man kaip sesuo, mes jau tokie esame. Vienas kitą gelbstim ir saugom.. Nedėkok man ir tu man nesi dėl nieko skolinga... Kiek kartų tu mane gelbėjai? Kiek kartų man padėjai ir palaikei, kai jau buvau be pasiduodantis? Tu, Matt, Chad ir Sophie esat mano šeima.

Chad ir Sophie yra dar du mano mokiniai. Jie kartu su manimi ir Matt dažnai eidavo į bendras misijas. Dabar jie jau pilnai subrendo kaip sergėtojai ir į misijas eina vieni. Bet ryšius palaikome nuolatos. Man malonu ir gera žinoti, kad mano mokiniai yra pažengę, kad jiems sekasi puikiai ir, kad išmokiau juos viską, ką moku pati.

Mathew išvykus namo, nusprendžiau pradėti krautis daiktus. Vis dėlto, šiandien penktadienis. Rytoj planuoju aplankyti Lee šeimą. Įdomu, kaip jie laikosi, o ir Felix sužinojęs, kad turiu dukrelę, labai nori su ja susipažinti. Su ponia Lee palaikome ryšius, galima sakyti, jog tapome draugėmis. Ji labai maloni moteris, kukli ir supratinga.

Man vaikštant po kambarį ir renkantis visus savo daiktus, suskambo mano mobilusis. Staigiai atsiliepiau, net nepažvelgusi į skambintojo adresatą.

- Kiek galiu sakyti, kad tokiu metu man neskambintum?

- Tu man to nesakei, lėlyte.

Sustingau. Tas balsas, negirdėtas ištisus mėnesius.. Pažvelgiau į lovelėje miegančią dukrą.

- Zayn?

- Sveika, lėlyte.. Senai girdėta.. Pasiilgai?- Iš telefono garsiakalbio pasigirdo duslus vaikino juokas.

- Iš kur gavai mano numerį? Kodėl man skambini? Nenoriu su tavimi kalbėti,- jau norėjau baigti pokalbį, kai Zayn vėl prakalbo.

- Ouch, širdele.. Kodėl tokia atžagari? Hmm? Negi nepasiilgai manęs?