DEFILER

7. Liko 090...

Atėjo trečioji para. Karolina, Džeidenas ir Adamas laukė savo užduoties. Džeidenui vis dar nebuvo aišku, kokią paskirtį žaidime turėjo Labirintas. Gal taip įsitikinama, ar žaidėjas turi gerą atmintį? O gal bandoma ištvermė? Džeidenas klausė komandos narių, bet jiems nelabai rūpėjo paskirtis, viskas, ko jie troško - laimėti ir dingti iš šios vietos.

Jie gavo gąsdinančią užduotį: ėjimą lynu. Lynas, kaip buvo aprašyta lape, buvo penkiasdešimties metrų ilgio. Džeidenui nepatiko ši užduotis, jis turėjo didelę baimę aukščiui. Bet, žinoma, Karolinai tas nerūpėjo, užduotis yra užduotis ir ją būtina įvykdyti.

- Karol, nebūk tokia šalta, - atkirto jai Adamas.

- Tai ką mums daryti dabar? - piktai paklausė Karolina. - Pasiduoti ir priimti mirtį?

- Ne, - papurtė galvą Adamas. - Bent nuraminkim jį.

Jis pažvelgė į Džeideną.

- Būsim pririšti prie lyno virvėmis, nebus įmanoma nukristi, - paaiškino jis.

- O kokiame aukštyje mes eisime?

***

Džeidenas pasigailėjo paklausęs to klausimo. Po lynu nieko nebuvo, tik tamsi aklina bedugnė. Lynas, bedugnė ir toli besimatantis kitas krantas, baigiamasis ėjimo taškas.

- Esi buvęs cirke? - paklausė Karolina Džeideno.

- E-esu... - drebėdamas atsakė Džeidenas. Jis negalėjo žiūrėti į tą bedugnę, jam linko kojos.

- Sveikinu! - pasakė Karolina. - Dabar būsi ne tik žiūrovas, bet ir akrobatas!

- Karol, baik! - sutramdė ją Adamas.

Iš tiesų, Džeidenui kilo be galo daug klausimų apie šią vietą. Visų pirma, kaip tokia didžiulė erdvė galėjo tilpti tokio dydžio pastate, kokį dar jis prisiminė, kai stebėjo nepatekęs į vidų. Visų antra, kaip tai gali būti bedugnė, jei, pagal viską, viskas vyksta antrame aukšte? Tikriausiai kažkam teko nemažai darbo, mintimis nusprendė Džeidenas.

Aklina tamsa, esanti žemiau metalinio lyno, svaigino Džeidenui galvą ir kuo ilgiau jis ten stovėjo, tuo labiau jis galvojo apie nelaimingą pabaigą.

- Ar dar ilgai čia stovėsim? - nekantriai paklausė Karolina. - Nėra laiko, judam!

Karolina lėtai įkvėpė ir iškvėpė, apsirišo liemenį virve ir žengė. Pristatė antrą koją. Dabar ji jau abiejomis kojomis stovėjo virš bedugnės. Ji buvo plačiai išskėtusi rankas į šonus lygiagrečiai horizontalia linija. Adamas apsirišo antrąja virve ir trečiąją atstatė priešais Džeideną.

Šis paėmė virvę ir apsirišo. Gerai, tu gali...

- Jei nori, galiu laikyti tave už rankos. - Pasiūlė Adamas.

Džeidenas nurijo seiles ir neryškiai palinksėjo galvą.

Adamas žengė ant lyno, kairę ranką ištiesė į šalį, o dešine laikė Džeideno plaštaką. Džeidenas atsargiai pastatė koją ant lyno. Jo širdis neapsakomai greitai daužėsi krūtinėje.

Nežiūrėk žemyn, nežiūrėk žemyn, mintimis sau kartojo jis.

Adamas lėtai ėjo lynu, paskui jį Džeidenas. Viešpatie, kitas lyno galas dar taip toli...