Ar tu sugebėsi ištrūkti?

Andžela

Apsidairiusi, tolimajame kampe pamačiau apkerpėjusias, senas medines duris.

Lėtai priėjau prie jų ir kiek pagalvojusi, uždėjau ranką ant rankenos. Kelias sekundes palūkuriavusi, plačiai atvėriau duris ir akimirksniu buvau apakinta ryškios šviesos.

Kol užsidengusi akis stovėjau, netoliese pasigirdo varnų kranksėjimą, į plaučius atplūdo gaivus oras ir pajutau saulės spindulius, kutenančius man odą.

– Nejaugi aš laisva? - Patraukusi ranką nuo akių, įsmeigiau žvilgsnį į priešais plytintį kukurūzų lauką.

Žengusi pro slenkstį, pasukau galvą į vieną pusę, o tada į kitą. Iš abiejų pusių, kiek akys užmatė, stūksojo kukurūzai.

– Na, nors išėjau iš to nelemto pastato. - Nusispjoviau per petį, paniekinamai paskutinį kartą pažvelgusi į savo kalėjimą.

Nieko daug negalvodama, patraukiau nosies tiesumu į priekį. Kad ir kokio dydžio šis kukurūzų laukas, anksčiau ar vėliau jis pasibaigs.

Svajodama apie milžiniško dydžio sūrainį, sustojau, supratusi, jog kelias dienas neturėjau kąsnio burnoj, tad kiek pašokinėjusi, nusitvėriau kukurūzų burbuolę.

Kol lukštenau, išgirdau netoliese riaumojantį monstrą.

– Tik ne vėl... - Suinkščiau ir puoliau bėgti. – Reikėjo likti viduje... - Pūškuodama pridūriau, vis atsigręždama per petį ar monstras nebėga iš paskos.

„– Reikia pasislėpti." - Pamaniau ir staigiai nusukau į šoną. Griūdama kūlversčiais, prisispaudžiau prie žemės ir sulaikiau kvėpavimą.

Po kelių akimirkų monstras prabėgo pro mane. Kiek lengviau atsikvėpiau, bet neilgam. Už kelių metrų sustojo ir ėmė intensyviai uostinėti, artėdamas link manęs.

– Na ir uoslė, - tyliai sumurmėjau.

Kliūdama už nukritusių burbuolių, strimgalviais puoliau bėgti į priešingą pusę.

Monstras dar kartą suriaumojo, būdamas visai arti, tad daug negalvodama, sviedžiau burbuolę monstrui į galvą.

Greitai prisirinkau ant žemės nukritusių kukurūzų ir palaukusi, kol monstras mane pasivys, puoliau bėgti.

Jam priartėjus, po kojom mečiau burbuoles, kol jis suklupo už akmens, o tuomet greitai pribėgusi, šokau ant jo kojos. Per kukurūzų lauką nuaidėjo kurtinantis riaumojimas.

– Išgraužk, išgama! - Iškošiau pro dantis.

Apmėčiusi jį turimais kukurūzais, išsiroviau kukurūzą su visu stiebu ir ėmiau daužyti, kol išseko jėgos, o monstro kaukolė - suskaldyta.

Po kelių akimirkų virš monstro ėmė buriuotis varnos.

– Su tavimi B - A - I - G - T - A. - Pasilenkusi prie monstro pergalingai džiūgavau ir sviedusi paskutinę kukurūzų burbuolę, patraukiau tolyn.

Klaidžiojau jau kelias valandas. Saulė kaitino, o kukurūzai vargiai gelbėjo nuo alkio. Bandžiau suvalgyti kelis kukurūzus, bet jie buvo kieti kaip akmenys, tad šią mintį išmečiau.

Išsekusi griuvau ant žemės ir nusprendžiau nebesistengti surasti išėjimo iš šio prakeikto lauko. Kad ir kiek ėjau į bet kurią pusę - aplinkui vieni kukurūzai ir jokios kaliausės. Šia galėčiau kaip nors pasinaudoti, bet kad jos nė kvapo.

Gulėdama užsimerkiau ir laukiau kol varnos mane suras. Nežinojau ar jos buvo mėsėdes, bet jei taip, tai nors būsiu sulesta. O gal čia ir žiurkių yra? Tuomet merdėjimo procesas pagreitės.