Eivos Kodas (✔️)

6.Dalis

Vėlavau. Pirmiausia todėl, jog pamiršau Dantės bute savo telefoną ir rankinę. Dar prie to pačio mano mašina šiandien sugalvojo neužsivesti todėl teko išsikviesti vairuotoją. Vyliausi jog niekas nepastebės, ir staiga neatsiras kokia nors netikėta operacija. Kitaip man galas.

O taip, visata tikrai šiandien mane myli.

Į pastatą įlėkiau išsidarkiusiais plaukais, suprakaitavusi ir sunkiai gaudydama orą. Pasiekusi bendrą kabinetą nusibraukiau plaukų sruogą ir atvėriau duris įsitrenkiau į kažkieno nugarą.

Nuostabu, lyg būtų maža mano vėlavimo, tai dar turėjau įsitrenkti į Dantę. Vyras atsisuko į mane ir kilstelėjęs antakius pasitraukė  man iš kelio. Suspaudžiau lūpas ir jaučiau kaip krūtinėje širdis pradeda šokinėti. Ak, kodėl dabar?

Mano žvilgsnis nuslydo į kitus kurie įsitempę sėdėjo prie savo darbo vietų ir naršė per programas. neturėjau supratimo kas vyksta, bet nujaučiau jog Dantė davė užduotį ir man reikėjo kuo greičiau prisidėti prie kitų.

Kol jungiausi kompiuterį pažvelgiau per petį. Nežinojau kokia užduotis, bet nespėjus paklausti Dantė padėjo ant mano stalo atmintinę.

-          Atmintinė apsaugota kodu, tau reikia jį nulaužti ir kaip galima greičiau ištraukti visus svarbius duomenis.

-          Gerai, - tarstelėjau pasitaisydama savo akinius.

Vos mano kompiuteris pasikrovė įkišau atmintinę ir pradėjau darbuotis. Ant mano kompiuterio ekrano iššoko juoda lentelė su daugybę skaitmenų ir žodžių. Pradėjau maigyti per klaviatūrą bandydama surasti užslėptą kodą, bet lentelė buvo tokia ilga jog būčiau užtrukusi per daug laiko. Paspaudžiau kelis mygtukus ir lentelės turinys sumažėjo per pus.  Atsidariusi kompiuteryje esančią dar vieną programa įkėliau duomenis į ją ir pradėjau laukti. Po maždaug penkiolikos sekundžių galėjau sudėlioti žodžius. O tiksliau du „EIVOS KODAS". Sutrikusi pažvelgiau per petį ir suvokiau jog Dantė spokso tiesiai į mane.

Nieko nelaukdama pradėjau kopijuoti failus, bet dar nespėjus užbaigti išgirdau Zojos balsą. Mergina garsiai pranešė pabaigusi užduotį, bet žinojau iš patirties jog negalima atsipalaiduoti. Po dar dešimties sekundžių baigiau kopijuoti failus ir atsidususi iš palengvėjimo iškėliau rankas.

-          Baigiau, - garsiai pranešiau ir po manęs pasisakė Nora ir dar kelios merginos.

Kol Dantė tikrino kitų padarytą darbą prie manęs priėjo merginos. Zoja atstatė klubus ir nusišypsojo savo nuodinga šypseną. Turėjau iš karto susivokti jog jos ketina mane pastumti po autobusu.

-          Tai kaip praėjo vakaras? – sukikeno Nora neslėpdama pasišlykštėjimo.

-          Gerai, kad paklausiai, - išspaudžiau šypseną ir žvilgtelėjau į Dantę. – Tiesa pasakius gerai.

Dantė priėjo prie manęs patikrinti kaip atlikau užduotį ir aš giliai įkvėpusi nusprendžiau pagaliau įgelti merginomis.

-          Dante, man atrodo tavo mašinoje palikau savo telefoną. – pasakiau taip jog merginos mane išgirstų.

Dantė pakėlė akis į mane ir vieną akimirką jau pamaniau, jog jis pasakys ką nors panašaus jog taip kalbėti darbo metu yra nederama. Tačiau jo lūpose atsiradusi nedidelė šypsenėlė išdavė jog jis nusiteikęs žaisti mano žaidimą.

-          Tiesa pasakius ją radau savo lovoje, tad nepamiršk užeiti į mano kabinetą, - mirktelėjo jis, o mano skruostai pradėjo degti.

Nuleidau galvą, bet galėjau jausti jo žvilgsnį. Dabar visi spoksojo į mus ir tikriausiai įsivaizdavo blogiausia. Dantė Herinsas patvarkė keistuolę Eivą Manuelą Velis, kuri dievina plačius drabužius su paveikslėliais ir kuri visada kramto skanėstus bei yra priklausoma nuo kavos. Ne, jie tikriausiai mano jog maldavau Dantės mane patvarkyti nes joks normalus vyras į mane nežiūrėtų. O dieve, net nenorėjau pagalvoti kokios bus kalbos dienos pabaigoje.