"Perfect to me"

49 DALIS

Gulėjau lovoje ir mąsčiau ar gerai pasielgiau, kad nieko jam nepasakiau tiesiog išmaldavau leisti man eiti miegoti. Apsiverčiau į kitą pusę ir pamačiau mienesienos apšviestą miegantį Harry. Šią akimirką galutinai supratau, kad esu visiškai jam neabejinga, tačiau tie jausmai yra giliai giliai širdyje.Galbūt juos reiktų išlaisvinti? Bet turbūt bus geriausia jei tylėsiu ir vengsiu jo. Žiūrėjau į Hazz susivėlusias garbanas jam miegant taip norėjosi prieiti ir pabučiuoti į kaktą, pasakysi "saldžių sapnų garbanėle" bet negalėjau. Apsiverčiau ant kito šono, kad nesugalvočiau savo minčių įgyvendinti. Netrukus užmigau.

- Labas rytas! -girdėjau žemą duslų balsą, kuris visada priverčia mane šypsotis, tačiau turiu tvardytis. 

Pramerkiau akis ir atsisėdau lovoje. Pakėlusi galvą pamačiau jį visą apšviestą saulės spindulių. Atrodo šiandien bus graži ir saulėta diena. Išsiropščiau iš lovos ir trindama akis ėjau iki vonios. Atsipraususi išlindau ir nupėdinau prie lagamino su rūbais. Ilgai nemąsčiusi į rankas pasiėmiau nei žvarbiam orui skirtus drabužius nei vasarinius. Visgi jau ruduo, o Švedija arčiau šiaurės ašigalio negu pusiaujo atogražų miškų. Nešina drabužiais vėl įėjau į vonią kur apsirengiau ir pasidažiau, susitvarkiau plaukus, kad jie gražiai kristų man ant pečių.

Išėjusi Harry kambaryje neberadau, turbūt išėjo pusryčiauti. Rankinėje susiradau piniginę ir taip pat išėjau į kavinukę. Buvo dar gana anksti tik 10 valanda ryto. Šiandien su vaikinai važiuoja į radijo stotį, kadangi jų ten niekas nefilmuos stilisčių neprireiks, tai reiškia, kad mes su Amber turėsime laisvą popietę. 

Kavinėje žmonių nebuvo, na bent jau viduje. Nebuvau įsitikinusi ar prie lauke esančių staliukų nesėdėjo tuzinas žmonių. Žvalgiausi ir mąsčiau kur atsisėsti, už akių užkliuvo mojuojantis Harry, kviesdamas mane prisėsti šalia. Ką gi, kad ir kaip noriu jo vengti pačios kojos eina ten. Atsisėdau būtent tuo moment kai prie staliuko priėjo padavėja. Greit permetusi meniu pasakiau ko noriu ir padavėja nuėjo.

- Kaip miegojai? -Harry pasidomėjo.

- Puikiai, o tu? 

- Irgi. -jis šyptelėjo ir jo žanduose atsirado mano mylimiausios duobutės.

- Tai vakar leidau tau neatsakyti, bet šiandien neišsisuksi. -Harry pradėjo sakyti.

- Nee. Užsičiaupk arba aš eisiu sėstis prie kito staliuko. -iš kart nutildžiau jį.

- Vakare vistiek turėsim pasikalbėti. -Harry buvo užtikrintas savo žodžiais.

- Kada jūs išvažiuosit į radiją? -paklausiau ir tai tikrai nuskambėjo kvailai, nes nemanau, kad galima važiuot į radiją.

- Už poros valandų. -jis ramiai atsakė.

- Ir kiek laiko ten būsit? -visko išklausinėjau.

- Irgi apie dvi valandas. 

Netrukus padavėja atnešė mūsų užsakymus ir pavalgę su Harry sugrįžom į savo kambarį. Kritau į lovą, nes jaučiausi pavargusi..Užsimerkiau ir taip bandžiau atsipūsti. Net nepajaučiau kaip netrukus manęs atsigulė garbanius, žinojau, kad jis, nes jo garbanos pradėjo kutentį mano skruostą. 

- Harry.. -sudėjavau.

- Kas? -šis lyg niekur nieko paklausė.

- Jei nori gulėti eik į savo lovą. -kalbėjau užsimerkusi.

- Nenoriu į savo, tavo patogesnė, o dar tu joje. 

- Neturiu jėgų taves išmesti. Džiaukis paskutinį kartą mano lova. -pasakiau.

- Erica? -Hazz paklausė šiek tiek susijaudinusiu balsu.

- Ką? -atsimerkiau ir pasukau galvą į jį.

Padariau milžinišką klaidą. Jo žalios akys buvo tiesiai prieš mane, jo garbanos kuteno mano veidą ir tai buvo tobuliausia akimirka kokia tik galėjo būti. Nejučiomis pažvelgiau į jo saldžias lūpas, turėjau susilaikyti. Harry sakyk ką norėjai pasakyt! Kodėėėl tu tyliii? Tačiau visa tai buvo tik mintys, atrodo dabar praradau kalbos dovaną ir niekaip negalėjau sugadinti akimirkos. Harry akys nuo mano lūpų pakilo ir pažiūrėjo tiesiai į akis.

- Nee.. -pagaliau sugebėjau išleisti garsą.

- Ššš..-Harry pridėjo pirštą man prie lūpų.

Kad ir nenorėjau tylėti, jo prisilietimas privertė visą mano odą pašiurpti ir vėl tapau tarsi nebylė. Pro langą sklidę saulės spinduliai apšvietė mudu ir ši akimirka tapo neįkainojama.

- Matėt save Švedijos laikraštyje? -išgirdau pažįstamą balsą.

Su Harry greitai atsisėdom ir apsimetėm, kad nieko nebuvo. Tačiau man atrodo Paul viską matė.. Esu begalo jam dėkinga, kad jis privertė viską sustabdyti, tačiau nesidžiaugiu, kad jis visa tai matė..

- Ouu.. Paliksiu laikraštį jums. Harry nepamiršk už valandos išvažiuojam į radiją. -Paul pasakė ir dingo iš kambario.

- Kitą kartą galėtum ir pasibarškinti! -Harry dar sušuko tačiau abejoju ar Paul girdėjo.

Pasiėmiau laikraštį, nereikėjo vartyti puslapių beieškant, nes mano ir Harry nuotrauka buvo ant pačio viršelio, taip taip čia iš vakarykštės dienos,kai Harry mane vedžiojosi už rankos. Uhh. Vaizduotėje jau mačiau įsisiautėjusią Taylor.. Įdomu ką Harry galvoja.. Padaviau jam laikraštį. 

- Graži nuotrauka. -Harry pasižiūrėjo į mane ir šyptelėjo.

Dievaži. Duobutės. Skruostuose. Žudo. Mane. Aš nebegaliu! Kas su manimi darosi. Šiandien ir vakar negaliu jam atsispirti. Nebegaliu būti tokia kokia buvau anksčiau. Kur dingo mūsų pykčiai ir kur dingo visi nervinantys jo dalykai? Manau didelę įtaka turi tai, kad gyvenam viename kambaryje.. Galva apsvaigo. Prisimerkiau. Jaučiausi lyg būčiau girta. Su manimi tikrai darosi kažkas negerai. Greit atsistojau ir nuėjau į vonią. Įsirėmiau į kriauklę ir giliai kvėpavau. Galvos svaigimas praėjo. Pažvelgiau į veidrodį, mano akių vokai atrodė nežymiai pajuodę. Vėl pradėjosi darytis silpna. Išėjau iš vonios. Harry sėdėjo ant lovos ir vartė laikraštį. Išgirdęs, kad išėjau iš vonios jis pakėlė galvą.

- Ar tau viskas gerai? -Harry nužvelgė visą mane.

- Ne. -atsakiau.

Harry metė laikraštį ant lovos ir prilėkė prie manęs. Nebegalėjau savęs kontroliuoti. Susmukau jo glėbyje. 

- Erica! Erica! -girdėjau jo nuostabų duslų balsą ir jaučiau kaip jis man lengvai plekšteli per skruostą bandydamas atgaivinti. Harry paėmė mane ant rankų ir nunešė į lovą. Atsargiai paguldė. 

- Einu pasikviesiu pagalbos. -Harry nusisuko eiti iš kambario.

- Garbaniau.. vandens.. -prikimusiu balsu pasakiau jam dar neišėjusi.

Harry atsisuko į mane ir linktelėjo. Užmerkiau akis ir laukiau jo sugrįžtančio. Vis galvojau kodėl man taip silpna..Nurijau seiles ir pradėjau kosėti...Atrodė, kad kažkas į burną subėrė visą Australijos dykumą. Kosulys man nedavė ramybės iki tol kol Harry su vandens buteliuku įsiveržė į kambarį ir padavė jį man. Užsivečiau ir nugėriau beveik puse buteliuko. Bent šiek tiek palengvėjo. Pramerkiau akis ir pamačiau, kad kambaryje atsirado Amber.

- Erica.. man atrodo nutiko tai ką tau prognozavo gydytojai.. -ši pažiūrėjo į mane susirūpinusi.

Iš pradžių nesupratau apie ką ji kalba, kol neprisiminiau paskutinio vizito pas gydytoją.. Bet to negali būti.. aš tikrai pakankamai valgau..