Ok. Dabar teks aiškintis. Iš kur šuo ir kokiu tikslu.
- Aaam galiu viską paaiškinti. -prasitariau nutraukdama tylą.
- Ar galiu jį paimti į rankas. Oj galbūt čia ji? -Perrie prilėkė prie manęs.
- Žinoma gali ir čia jis. Moby. -šyptelėjau šuniuką paduodama jai.
- Šuo namuose, hm. Teks priprast. -Zayn atlyžo.
- Tu nieko prieš? -kilstelėjau antakius iš nuostabos.
- Manau galiu su juo susidraugauti. -Zayn atėjo prie Pezz, ir paglostė Moby, kuris pavizgino uodegą.
*Po valandos*
Aš jau turiu važiuoti namo.. -Perrie atsistojo nuo sofos.
- Parvešiu. -Zayn taip pat stryktelėjo į viršų ir greit įsikabino į Perrie.
- Buvo malonu. -priėjau ir ją apsikabinau.
- Manau dabar susimatysim dažniau. -ši šyptelėjo mane paleidusi.
Nieko neatsakiau tiesiog žiopsojau kaip jie išeina pro duris. Likom dviese. Oh likom tryse. Aš, Harry ir Moby. Atsisukau į Harry, kuris žaidė su šuniuku. Taip tai atrodė labai mielai! Todėl nieko nalaukusi išsitraukiau telefoną ir juodu nufotkinau. Metas padidinti nuotraukų skaičių twitterį. "@Harry_Styles and new puppy Moby! xx" patweetinau kartu su nuotrauka ir atsisėdau šalia Harry.
- Taigi turim visą vakarą, ką šiandien nuveiksim? -paglosčiau šuniuką.
- Hmm, leisk pagalvot. Oh! Turiu mintį. -Harry pergalingai nusišypsojo.
- Tai? -paraginau jį pasakyti sumanymą.
- Manau Moby reikia išmaudyti, iššukuoti ir visa kita.
- Taigi šį vakarą atiduosim šuniukui? -padėjau galvą ant Harry peties.
- O norėjai kažko daugiau? - garbanius netrukus paklausė.
- Mmm.. gaaal. -prasitariau.
- Pavyzdžiui? -Harry vis neatstojo.
- Tavęs. -pasakiau ir pakštelėjusi jam į žandą nuėjau prie maišo kur buvo sudėti visi daiktai, kuriuos nupirkom Moby.
- Ir kaip aš turėčiau tai suprasti? -pajaučiau Harry rankas ant savo liemens.
- O čia jau tavo problemos. -atsisukau į jį greit pakštelėjau į lūpas ir vėl nusisukau.
- Oh cmo'n! -Harry ale nusiminė.
- Kas? -pažiūrėjau į jį.
- Tu mane vedi iš proto. -jis patempė lūpą.
- Tai puiku. -šyptelėjau pirštu perbraukdama per jo apatinę lūpą.
Harry greit įsisiurbė į mano lūpas ir ilgą laiką jų nepaleido. Vis atakavo mane bučiniais. Kurie kiekvieną kartą priversdavo mano kūnu perbėgsti šiurpuliukams, kurie mano pilve apgyvendina daugybę drugelių, kurie kutena ir priverčia šypsotis.
- Harry. -prasitariau gavusi laisvą sekundę.
- Mmm? -jis perrėžė mane savo akimis.
- Myliu tave. -šypstelėjau.
Harry veide atsirado plati šypsena, o žandus papuošė mano mylimiausios duobutės. Gosh jis veda mane iš proto!
- Aš tave labiau. -jo balso tembras tiesiog glostydavo mano ausis.
Harry buvo yra ir bus vienintelis vaikinas, kurį šitaip myliu, kuris yra man toks svarbus. Ir visa tai per tokį trumpą laiką. Nuo neapykantos prie begalinės meilės. Štai ką aš vadinu laime!
