*Iš Ericos pozicijos*
Vakaras ėjo ir praėjo nenumaldomu greičiu, o gailą, tai buvo vienas išpačių geriausių vakarų mano gyvenime..
- Aš jau eisiu į savo kambarį. -pasakiau gulėdama Harry kambaryje.
- Ne pabuk dar. -Hazz pradėjo glostyt mano plaukus.
- Jau vėlu reikia eiti miegot. -išsilaisvinau iš jo glėbio.
- Tu gali likti čia. -Harry vėl ištiesė rankas į mane.
- Ne mano lova minštesnė. -pasakiau ir parodžiusi liežuvį išskuodžiau iš Harry kambario.
Po keliu akimirkų jau sėdėjau savo kambaryje ir spintoje ieškojau naktinių.
- Dieve kur aš juos nukišau? -pasakiau sau panosėje susinervinusi.
- Šitų ieškai? -pasigirdo balsas nuo durų.
Pažiūrėjau ton pusėn ir Harry rankose pamačiau būtent tuos naktinius kurių ieškojau.
- Atiduok. -pradėjau eiti link jo.
- Miegok su manimi tada atiduosiu. -Harry paslėpė juos už nugaros.
- Ei nepradėk garbaniau. -nusijuokiau kai jau buvau visai arti jo.
- Kodėl tu šitaip nenori miegoti su manimi? -jis pakėlė antakius aukštyn.
Iš tikrųjų tuo metu pasimečiau. Aš bijojau, kad gali pasikartoti praeitos nakties nuotykiai. Bijojau, kad antras kartas gali būti per greitai. Tylėjau ir mačiau kaip nuo Harry veido dingsta šypsena. Man buvo skaudu. Nuleidau galvą. Į akis pradėjo tvinkti ašaros, kurios betkada galėjo išsilieti ant skruostų.
- Tik nesakyk, kad tu verk...?-Harry turbūt pastebėjo ašarą nuriedančią mano skruostu, o tada nukritusią žemyn.
- Bet kodėl? -Harry apsikabino mane.
- Aš..negaliu tau pasakyti kodėl šiandien noriu miegoti viena, -sukaupusi jėgas pasakiau.
- Bet kodėl? Aš nesuprantu viskas buvo gerai, o tu dabar verki? -jis stipriai laikė mane savo glėbyje ir palengva glostė nugarą.
Sukaupiau jėgas ir sunkiai tačiau sustabdžiau sūrias ašaras. Atsidusau ir atsitraukusi nuo Harry pažiūrėjau jam į akis.
- Tu kažko bijai. -jis suglumo mano akyse pamatęs baimę.
Dievaži, jis mano mane kiaurai! Turbūt privalėsiu jam pasakyti..Bet..negal..PASAKYSIU..
- Harry, -pradėjau pasakydama jo vardą.
Jis sutelkė visą dėmesį į mane ir aš tęsiau toliau:
- Aš bijau, kad antras kartas...
- Gali įvykti per greitai? -jis užbaigė mano mintį ir truputį šyptelėjo.
Jis ne tik mato mane kiaurai, bet ir skaito mintis. Turbūt negalėsiu nuo jo nuslėpti nieko.
- Taip. -pasakiau ir nusukau žvilgsnį.
- Gali nebijoti, to nebus kol pati nenorėsi. -po jo žodžių vėl atsidūriau šiltame glėbyje.
- Aš atsiprašau.. -tyliai pasakiau.
- Tau nėra dėl ko atsiprašinėti. -Harry suėmė mano veidą delnais ir prisitraukęs pabučiavo.
- Myliu tave. -pasakiau ir tai jau buvo antras kartas kai ištariau šiuos žodžius jam.
- Aš tave labiau. -jis paėmė mane ant rankų ir pradėjo nešti į savo kambarį.
Pagaliau atgavusi naktinius nulėkiau į vonią jų apsirengti ir vėl sugrįžau į Harry kambarį. Jis jau gulėjo lovoje ir naršė telefone. Išjungiau šviesą ir nuvingūriavau iki lovos.
- Ateik. -Harry apsivijo rankomis mano liemenį ir prisitraukė mane arčiau.
- Labanakt. -pakštelėjau jam į žandą.
- Saldžių sapnų princese.
Jo lūpos priguludo prie manųjų. Ir..viskas buvo paprasta, visos baimės nublanko. Jutau ne tik aistrą, bet širdį gniaužiantį švelnumą, ir tokią meilę, kad net suvirpėjau.
*Rytas suraitytas*
Pramerkiau akis, ir vėl pamačiau ne savo kambario salotinės spalvos lubas, o švelniai mėlynas, kurios reiškė Harry kambarį. Pasukau galvą į šoną ir šyptelėjau. Jis buvo toks mielas kai miegojo. Tyliai išlipau iš lovos, užsidėjusi chalatą nutipenau į virtuvę. Jau buvo gan vėlyvas rytas todėl skrandis reikalaute reikalavo valgyti. Paėmiau sausų pusryčių į pakavimą, turinį subėriau į dubią lėkštę ir viską užpyliau pienu. Pradėjau valgyti, netrukus kažkas įsiveržė į virtuvę.
- O mes taip dabar kiekvieną rytą virtuvėje susitiksim? -nusijuokė Zayn.
- Gal. -nusijuokiau.
- Kaip vakar? -šis pasakė iš spintelės paimdamas stiklinę.
- Puikiai. -šyptelėjau.
- Harry greit neleis man grįžti į namus.
- Aš niekuom dieta! -nusijuokiau.
- Ah taip, tik jis čia kažkokias staigmenas daro sau. -Zayn pašmaikštavo.
Staiga suskambo telefonas buvęs chalato kišenėje, išsiėmiau jį ir netrukus atsiliepiau.
- Alio.
- Sveika Erica! -išgirdau vaikino balsą.
- Sveikas Brayn. -atpažinau jį.
- Klausyk ką šiandien veiki?
- Kol kas nieko nesuplanavusi. -atsakiau.
- Gal šiandien nori susitikti, aną kart poliklinikoj neturėjom laiko pabendrauti.
- Su mielu noru. -šyptelėjau nors žinojau, kad jis to nemato.
- Tai nueinam į kavinę? -pagaliau gavau pasiūlymą.
- Tinka. -sutikau.
- Už 2 valandų susitinkam, adresą atsiusiu žinute.
- Okei, supratau. -pasakiau ir užbaigiau skambutį.
Netrukus į telefoną gavau žinutę su adresu. Puiku. Atrodo popietę suplanuotą jau turiu.
- Kas čia per Brayn? -Zayn paklausė primindamas man, kad vis dar yra virtuvėje.
- Draugas su kuriuo susipažinau Švedijoj, būtent tą naktį kai mane palikot apsigyvenau pas jį. -viską paaiškinau.
- Mat kaip. -Zayn sukryžiavo rankas ant krūtinės.
*Po 2 valandų*
Harry išvažiavo į fotosesiją apie kurią buvo visiškai pamiršęs. Tačiau išvažiavo nenoromis. Jis norėjo kartu su manimi eiti susitikti su Brayn, aiškino, kad pavydėtų ir t.t. Bet dabar viskas gerai Harry išvažiavo ir galiu ramiai viena eiti į susitikimą. Dar pasikvepinau ir išlėkiau iš savo kambario, o galiausiai ir iš pačių namų.
*Harry pozicija*
Neturėjau nuotaikos. Leidau Ericai vienai eiti susitikti su tuo Brayn. Jau aną kart kai jį mačiau supratau, kad jis tikras nevykėlis. Pakarosiu savo žodžius kuriuos sakiau tada "Gėjus". Bet rimtai. Nors galbūt tai pliusas, jo netraukia merginos. Bet vistiek negaliu būt užtikrintas. Dieve, nuo kada pasidariau toks pavydus? Kas su manimi darosi? Erica patikino, kad pakalbės pabendraus, atsidėkos už tai kas vyko Švedijoj ir viskas. Bet aš negaliu sutelkti dėmesio į fotosesiją ir nervinuosi. Vos gavęs laisvą minutę puoliau jai skambinti. Neilgai trukus ji numetė skambutį. Da fuck. Galbūt netyčia nuspaudė, pabandysiu dar kartą.
- Okei tai darosi tikrai įtartina. -pasakiau kai Erica skambutį vėl numetė.
