*Ericos pozicija*
Išsikalbėjus su Amber pasidarė geriau.. Bet širdyje vis dar buvo didelė tuščia vieta. Vieta.. kurią gali užpildyti tik vienas žmogus. Tas suknistas garbanotas, tobulo kūno, nuostabių akių, kerinčio balso vaikinas. Turėčiau dabar miegoti, bet negaliu. Galvoje tik Harry Harry Harry ir dar kartą Harry. Kodėl jis pasakė, kad gali susirasti geresnę merginą? Ar aš padariau kažką netaip? Ar turiu patikėti, kad visa tai dėl to jog su Zayn tapome geriausiausiais draugais? Ar turėčiau bandyti ištaisyti viską pati? Ar man tiesiog palikti viską likimo valioje ir prarasti tai kas man svarbiausia? Begalės klausimų į kuriuos atsakymus galiu sužinoti tik padarius vieną dalyką.. Tyliai ir grakščiai išsiropščiau iš lovos stengdamasi, kad Zayn negirdėtų jog nemiegu ir bandau pasprukti. Užsimečiau ploną chalatą ir išėjau į koridorių. Tiesiu taikymu patraukiau link Louis ir Harry kambario. AŠ TIESIOG nebegalėjau daugiau laukti, nežinodama kodėl turiu dabar šitaip kentėti. Mintyse meldžiau, kad Harry nemiegotų, o Louis nebūtų šalia. Tyliai keletą kartų ranka trinktelėjau į duris, netrukus mano ausis pasiekė rakinamų durų garsas ir durims atsidarius prieš save išvydau susivėlusį, raudonų akių Harry.
- Prašau neuždaryk durų, aš noriu pasikalbėti su tavimi. -greitai pasakiau, baimindamasi, kad Harry gali trenkti durimis man prieš nosį.
- Užeik. -jis pasakė tyliai ir pravėrė duris, tiek kad galėčiau lengvai įeiti.
- Louis yra? -paklausiau vis dar eidama prieškambariu.
- Taip, bet jis girtas ir miega kaip užmuštas. -po keletos akimirkų sulaukiau atsakymo.
- Bet gal vis dėl to geriau einam į balkoną, nenoriu, kad kasnors girdėtų mūsų pokalbį. -pasakiau ir Harry linktelėjo man pritardamas.
Netrukus mes buvome balkone. Oh ne 'mes', o 'aš ir Harry'. Atsisėdau prie nedidelio staliuko, Harry įsitaisė priešais mane kitoje staliuko pusėje.
- Kadangi aš įsiveržiau čia ir primygtinai pareikalavau pokalbio, tai manau aš jį ir pradėsiu. -pasakiau, o Harry vis dar tylėdamas linktelėjo.
- Gerai.. Tiesiog išklok man viską, viską, su mažiausiomis smulkmenomis, kodėl tu pasakei, kad gali susirasti geresnę merginą, kodėl tu pyksti ant manęs, ar tai dėl Zayn? ar vis dėl to yra kažkokia kita priežastis? -pabėriau klausimus kaip žirnius.
- Pirmiausiai tai noriu atsiprašyti, kad turėjau šitaip pasielgti.. Visas dalykas, kuris vyko su Zayn balkone buvo suvaidintas.. - Harry balsas vis tylėjo.
- Kaip suprasti suvaidintas? -pasimetusi paklausiau.
Staiga Harry atsistojo nuo kėdės, priėjo prie manęs, pasilenkęs tyliai į ausį sušnibždėjo.
- Tai dėl modest, jie privertė mane išsiskirti su tavimi. -jis pasakė, o mano kojos nutirpo.
Harry vėl sugrįžo į savo vietą ir tylėjo. Regis net nesiruošė prabilti.
- Gal pradėsi kalbėti? Ar nenori paaiškinti kodėl taip pasielgei?-piktai drėbtelėjau.
- Tu būtum nesutikusi, net jei ir paneigsi tai. Būtum sakiusi, kad tai beprotystė, o modest reikėjo didelės reklamos, įsivaizduok antraštes "Harry Styles laivas" tai puiki naujiena, žiniasklaidai geras kalbliukas ir panašiai. O jei ir būtum sutikusi būtų buvę per daug akivaizdu. -tarė šiek tiek drebančiu, bet ramiu balsu.
Mano galvoje pradėjo suktis milijonas skirtingų minčių, smegenys sunkiai įstengė apdirbti informaciją. Galiausiai jaučiau kaip akyse pradėjo kauptis tos nelemtos, mano silpnumą rodančios ašaros. Harry iškeitė mane į modest. Nors manau būtų buvę galima surasti bendrą sprendimą, kuris nebūtų toks skausmingas.
